Politologės teigimu, šis konfliktas jau seniai nėra nieko naujo, o priešprieša tarp palestiniečių ir Izraelio atsinaujina kas kelerius metus.
„Jeigu kelerius metus toks atviras konfliktas nevyksta, žmonės Izraelyje džiaugiasi, kad jau ilgai pragyveno taikoje. Ko gero, tai yra nuolat atsinaujinanti ir atsiverianti žaizda, kuri kyla dėl labai paprastos priežasties. Dėl dviejų valstybių – Izraelio ir į valstybę pretenduojančios Palestinos (…) nesėkmingų bandymų sugyventi vienoje teritorijoje.“
Pasak M. Šešelgytės, tą klausimą bandyta spręsti ne vieną kartą ir Oslo susitarimai lyg ir buvo pastūmėję jo sprendimo link.
„Vis dėlto, ką mes pastaraisiais metais matome, buvo ir vėl bandymų išstumti palestiniečius, imtis griežtesnės pozicijos jų atveju ir palaidoti mintis apie bendrą sugyvenimą toje pačioje teritorijoje. Šį kartą žiežirbą, matyt, įskėlė keletas dalykų. Vienas vertus, buvo labai didelis Trumpo administracijos bendradarbiavimas su tuometine Benjamino Netanyahu administacija, bandant spręsti klausimą šiek tiek palankiau Izraeliui negu palestiniečiams,“ – teigia M. Šešelgytė.
Jos teigimu, Amerikos ambasados perkėlimas iš Tel Avivo į Jeruzalę irgi buvo vienas iš tokių žingsnių. Taip pat, pridūrė M. Šešelgytė, kyla palestiniečių nepasitenkinimas dėl to, kaip yra traktuojami persikėlėliai ir kiek tai yra leidžiama.
„Antras labai svarbus dalykas buvo karantinas, kuris apskritai kėlė nuovargį ir išryškino tam tikrą neteisybę, kai Izraelio gyventojai ne palestiniečiai buvo skiepijami, o vakcinų palestiniečiams pritrūko. Dažnai buvo komunikuojama, kad čia nėra Izraelio rolė ir jis neprivalo skiepyti ir palestiniečių“, – sako ji.
Trečiasis dalykas, sako politologė, per vykusį Ramadaną policija taikė labai griežtą susirinkimų kontrolę, ką palestiniečiai vertino kaip per griežtą ribojimą.
„Pagaliau ta pati žiežirba buvo įstatymas dėl palestiniečių iškeldinimo iš tam tikrų teritorijų rytų Jeruzalėje. Tai susilaukė ne tik labai didelio palestineičių nepasitenkinimo, bet taip pat buvo pasmerkta ir tarptautinių organizacijų. Jungtinės Tautos teigė, kad tokio įstatymo priėmimas iš tiesų pažeidžia žmogaus teises ir netgi potencialiai galėtų būti traktuojamas kaip karo nusikaltimas,“ – kalbėjo politologė.
Pasak M. Šešelgytės, palestiniečiams tai buvo paskutinis taškas ir kaip dažnai tokioje įkaitintoje situacijoje nutinka, viskas prasiveržė smurtiniais veiksmais.
„Vienas dalykas, kad čia yra vidaus klausimas ir jį būtų galima spręsti viduje tarp Izraelio ir palestiniečių, tokiu būdu būtų galima tikėtis ir kažkokio proveržio. Tačiau, kaip matome, vis dėlto šiame konflikte dalyvauja ir kitos valstybės. Ko gero, reikėtų paminėti Iraną ir jo finansuojamas grupuotes, kurios gali paaštrinti situaciją.
Jeigu įsitrauks daugiau kitų veikėjų, tuomet tai gali išvirsti į konfliktą, kuris gali būti toliau eskaluojamas. Šiuo atveju kyla klausimas, kiek valdyti savo lūkesčius bus linkusi ir Benjamino Netanyahu vyriausybė.“
Jos nuomone, yra menkas lūkestis, kad kažkas keisis, mat iš girdimos retorikos tampa aišku, jog nusileisti nėra ketinama.
„Tai turbūt irgi yra žingsnis į eskalaciją“, – teigė M. Šešelgytė.
Politologė pastebėjo, kad pasitraukus Trumpo administracijai, Bideno administracija neišreiškė tokio palaikymo Izraelio vyriausybei, todėl tokioje situacijoje ji turi elgtis atsargiau.
„Tačiau po rinkimų kovo mėnesį tapo aišku, kad ultradešinė yra sustiprėjusi ir dar stipriau kelia savo reikalavimus. Egzistuoja parama tos grupės, kuri yra svarbi Benjaminui Netanyahu. Viena vertus, ta retorika yra susijusi su vidaus veiksniais, bet, kita vertus, ir JAV tono pasikeitimu.
Mažėjant Amerikos paramai, galbūt Izraelio vyriausybės drąsos ir sumažėtų eskaluoti tą klausimą, tačiau tai yra labai susiję su vidaus reikalais ir tam tikros gyventojų grupės lūkesčių tenkinimu“, – komentavo politologė.
Pasak jos, net ir Amerikai laikantis tono neremti to, kas vyksta, vidaus politika išlieka svarbesnė.
