Tai reiškia, kad „Vaxzevria“ vakcina ir toliau galės skiepytis visi gyventojai nuo 18 metų, ir Lietuva lieka tarp dešimties Europos Sąjungos šalių, kurios netaiko papildomų amžiaus ribojimų šiai vakcinai. Atsisakyti papildomų ribojimų jau nusprendė ir Vokietija, anksčiau skyrusi šią vakciną tik asmenims nuo 60 metų, rašoma SAM pranešime spaudai.

Riboti amžiaus skiepijant „Vaxzevria“ vakcina nerekomenduoja ir EVA, pateikusi išvadą, kad šios vakcinos nauda kovojant su COVID-19 ligos plitimu ir toliau nusveria vakcinos galimų šalutinių poveikių riziką suaugusiems visose amžiaus grupėse. Agentūros vertinimu, „Vaxzevria“ veiksmingai apsaugo nuo hospitalizavimo, gydymo intensyvios terapijos skyriuje ir mirčių dėl COVID-19 ligos. Didėjant infekcijos atvejų skaičiui didėja ir vakcinos teikiama nauda, teigiama pranešime.

Lietuvoje 14 dienų sergamumas COVID-19 liga šiandien siekia 583 atvejus 100 tūkst. gyventojų, per dieną nustatoma daugiau nei tūkstantis naujų susirgimų, kasdien miršta nuo keliolikos iki kelių dešimčių šia liga sergančių žmonių. Nors situaciją dėl ligoninių lovų užimtumo pavyko stabilizuoti, nerimą kelia tai, kad į ligonines patenka vis jaunesni gyventojai, sergantys COVID-19 liga.

SAM pabrėžė, kad naujausias Airijoje atliktas tyrimas rodo, kad 1 mln. „Vaxzevria“ vakcina paskiepytų gyventojų tenka 4-10 itin retų šalutinių poveikių ir viena mirtis. Lietuvoje šia vakcina paskiepyta 270 tūkst. gyventojų, atitinkamai mažesnis yra ir galimų itin retų poveikių skaičius.

Skiepijant „Vaxzevria“ vakcina SAM ir toliau rekomenduoja daryti 12 savaičių pertrauką tarp pirmos ir antros vakcinos dozės. Tyrimai parodė, kad po ilgesnės pertraukos žmogaus organizme formuojasi daugiau antikūnų ir susidaro tvirtesnis imunitetas – šitaip užtikrinama didžiausia vakcinos nauda.

Jeigu ilgesnė pertrauka daro neigiamą įtaką asmens vykdomai veiklai, vakcinacijos centras antrą „Vaxzevria“ vakcinos dozę gali skirti anksčiau, gamintojo siūlomu 4-12 savaičių intervalu. Tačiau gyventojai raginami objektyviai įvertinti poreikį trumpinti laiką tarp pirmos ir antros dozės ir rinktis jų sveikatai naudingiausią sprendimą, teigiama pranešime spaudai.

Sprendė dėl jaunesnių žmonių skiepijimo

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sprendė, ar gamintojo „AstraZeneca“ vakcinomis nuo COVID-19 neskiepyti jaunesnių žmonių, rašė BNS.

Pirmadienį Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė pranešė, kad Lietuvoje registruoti pirmieji du neįprastų kraujo krešulių atvejai žmonėms, paskiepytiems „AstraZeneca“ vakcina.

„Trombocitopenija su tromboze, būtent sagitalinio sinuso tromboze – sagitalinis sinusas yra labai stambi galvos smegenų vena – buvo du atvejai. Abu atvejai jauniems žmonėms – 27 ir 30 metų“, – sakė ji.

R. Pilvinienės teigimu, vienas žmogus jau pasveiko, kitas – dar gydomas ligoninėje. Vaistų kontrolės tarnybos atstovė taip pat teigė, kad balandį registruoti dar keli trombozės atvejai.

Europos vaistų agentūra (EVA) balandžio pradžioje pareiškė, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso šalutinis poveikis.

Anot EVA, „AstraZeneca“ vakcinos nauda didėja su skiepijamų asmenų amžiumi ir prastėjant epidemiologinei situacijai šalyse.

Tačiau jaunesnių – 20–29 ir 30–39 metų – žmonių skiepijimas šia vakcina gali būti persvarstytas atsižvelgiant į sergamumą šalyje, gydymą ligoninėse ir kitų vakcinų prieinamumą.