„Pusę metų pralaukus namuose, kai buvo šalta, tai kūnui tikrai atgaiva išeiti į kiemą. Ir šiaip kūnui pasiganyti ir kažkokias spalvas pamatyti tikrai miela“, – LNK žurnalistams sakė sutiktas praeivis.
„Atgaiva širdžiai, tokių spalvų, atspalvių gausybė, tai tikrai, ypač miesto žmogui“, – kalbėjo dar viena parko lankytoja.
Labiausiai lankytojų dėmesį prikausto kelios ypatingos tulpių rūšys. Pavyzdžiui, Almos Adamkienės tulpės.
„Jos augo prezidentūros kieme ir paskui kažkokią dalį šių tulpių ponas prezidentas su žmona padovanojo botanikos sodui“, – komentavo tulpių kolekcijos kuratorė Rita Maršelienė.
Čia pat auga ir „Gintarinė Lietuva“ ir darbuotoja nurodė, kad pavadinimą rinko Lietuvos vaikai.
„Gaila neatsimenu mergaitės pavardės, kuri sugalvojo, kad tai būtų „Gintarinė Lietuva“. Iš tiesų, ji (tulpė – „Delfi“) turi gražų geltonį, kur galima manyti gintaras.“
Taip pat žydi ir „Genovaitė“, kuri yra išvesta lietuvio selekcininko. Anksčiau sode žydėdavo bent 10 lietuviškų tulpių, tačiau dėl gėlių viruso išliko tik ši.
„Mokytojas iš Panevėžio Mykolas Radzevičius išvedė šią veislę ir pavadino savo žmonos Genovaitės vardu. Tvirta, stambi, kaip matote, ir žiedas stambus ir gražus“, – sakė R. Maršelienė.
Specialiai dėl tulpių žmonės čia atvažiuoja iš tolimiausių miestų.
„Geras vaizdas tikrai, gražu, spalvota“, – tikino ant suoliuko prisėdęs vyras.
„Man asmeniškai tai yra reabilitacija po operacijos. Pirmas toks išėjimas į lauką“, – komentavo labai laiminga lankytoja.
Botanikos sėdi per pusę tūkstančio veislių ir rūšių tulpių. Net 160 jų yra naujos.
„Čia yra rūšys, kurios yra kilusios iš gamtos ir tokių tulpių man neteko matyti prekybos centruose. Galbūt jos sunkiai dauginasi, gal šiaip, bet šitos turi daug žiedelių, jų Lietuvoje man dar neteko matyti“, – teigė R. Maršelienė.
