Kaip jau skelbta, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) artimiausiu metu ketina priimti sprendimą, ar gamintojo „AstraZeneca“ vakcinomis nuo COVID-19 neskiepyti jaunesnių žmonių.

Pirmadienį Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė pranešė, kad Lietuvoje registruoti pirmieji du neįprastų kraujo krešulių atvejai žmonėms, paskiepytiems „AstraZeneca“ vakcina, rašė BNS.

„Trombocitopenija su tromboze, būtent sagitalinio sinuso tromboze – sagitalinis sinusas yra labai stambi galvos smegenų vena – buvo du atvejai. Abu atvejai jauniems žmonėms – 27 ir 30 metų“, – sakė ji.

Svarstomos hipotezės, kodėl taip nutinka

Užkrečiamųjų ligų specialistas S. Čaplinskas laidoje „Delfi Rytas“ sakė, kad yra labai didelis klausimas, ar reikia skubėti ką nors keisti vakcinacijos politikoje.

„Mes matome iš bendros informacinės erdvės, kad šalys elgiasi įvairiai. Pirmiausia, labai preciziškai stebima ir analizuojama situacija, kodėl itin retais atvejais kai kuriems paskiepytiems žmonėms susidaro arba trombozės, arba trombocitopenija“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

Pasak jo, viena iš šiai dienai vyraujančių nuomonių yra ta, kad galbūt labai nedidelei daliai žmonių, kurie turi tam tikrą genetinę predispoziciją, dėl tam tikros adenoviruso vektoriaus specifikos gali susidaryti tam tikri antikūnai, kurie galbūt gali lemti tokį itin retą, bet labai sudėtingą reiškinį, kaip trombozė, trombocitopenija.

Profesorius pasakojo, kad jis pats, norėdamas eliminuoti šitą galimybę, privačiai išsityrė, kokia pas jį „situacija su dimerais ir tam tikrais kitais (antifosfolipidiniais) antikūnais“.

„Nenoriu pasakyti, kad būtinai visiems reikėtų taip padaryti, bet paprasčiausiai man pačiam pasidarė įdomu išsiaiškinti, kiek šitie dalykai gali būti tarpusavyje susiję.

Artimiausi tyrimai galbūt duos patvirtiną arba paneigimą, kad galimas toks nepageidaujamas reiškinys, jeigu žmonės jau turi tam tikrų krešėjimo problemų. Bet šiai dienai vieningai visi ekspertai pasakys viena, kad tikimybė tokių sudėtingų trombozių susirgus koronavirusu yra nepalyginamai didesnė negu tai gali atsitikti nuo skiepo – net tai mažai daliai žmonių, turinčių tam tikrą genetinį polinkį“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

Sprendimai turi savo kainą

Profesorius sakė, kad apribojimas tam tikroms amžiaus grupėms galimybę skiepytis „Astra Zeneca“ galėtų sulėtinti vakcinacijos procesą.

„Iš kitų šalių patirties puikiai žinome, kad, kai jau paskiepijama daugiau negu 40-50 proc. suaugusių žmonių populiacijos (iki kolektyvinio imuniteto dar labai toli), bet vis tik viruso plitimas labai ryškiai visuomenėje sulėtėja. Tokiu būdu pasiekiama tai, ko mes ir norime, kad kuo greičiau galėtų atsiverti mūsų visuomenė“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

Profesorius neatmetė, kad tokie svarstymai gali paskatinti tam tikrus žmones susilaikyti nuo antro skiepo.

„Jeigu taip atsitiks, tada nebus susiformavęs visavertis imunitetas. Iš esmės tada tokiems žmonėms reikėtų vakcinuotis iš naujo kita vakcina.

Jeigu nebus susiformavęs visavertinis imunitetas, tada tie žmonės padarys meškos paslaugą virusui. Jeigu yra šiek tiek imuniteto, bet jis nevisavertis, tuomet tie viruso štamai, kurie sugeba apgauti imuninę sistemą, turi galimybę plačiau daugintis ir greičiau plisti. Taip ir atsiranda atsparūs štamai, atsparios viruso atmainos.

Tam yra ypač galimybės, kur yra didelės žmonių sankaupos, kur šilta, kur labai plačiai virusas plinta, kaip sakysime Indijoje arba kitose šalyse“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

Neverta be ypatingos priežasties skubėti gauti antrą skiepą

Daug diskutuojama ir apie ilgą laiko tarpą tarp galimybės skiepytis pirmąja ir antrąja „Astra Zeneca“ doze – 9-12 savaičių.

„Reikia pabrėžti, jeigu bus paskiepyta tuose intervaluose, kur siūlo vakcinų kūrėjai, tai nieko blogo nesusidarys, susiformuos lygiai taip pat stiprus imunitetas“, – sakė S. Čaplinskas.

Tačiau specialistas perspėjo, kad, kuo anksčiau bus įgytas imunitetas, tuo anksčiau jis bus ir prarastas.

„Tokia yra paprasta matematika. Užtat jei nėra ypatingų kitų priežasčių, kodėl reikia greičiau pasiskiepyti antrąja doze, (…) geriau pasiskiepyti kuo vėliau, kaip rekomenduoja vakcinų gamintojai. Paskui jau trečioji dozė, tikroji revakcinacija, galėtų būti atitinkamai vėliau“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

Pasak specialisto, mokslas jau neabejoja, kad imunitetas su laiku išblėsta. Koronavirusams jis išlieka maždaug vienerius-dvejus metus.

„Reiškia, bus reikalinga revakcinacija. Galbūt – kas metus“, – sakė S. Čaplinskas.

Galbūt galėsime rinktis ir kitą vakciną

Profesorius neatmeta, kad galbūt gyventojai revakcinacijos metu galės rinktis ir kitą vakciną.

„Prognozuočiau, kad taip ir bus. Tokie tyrimai dabar yra atliekami“, – sakė S. Čaplinskas.

Kiek ilgai po vakcinacijos išsilaikys imunitetas, pasak laidos pašnekovo, gali labai priklausyti nuo individualuių kiekvieno žmogaus imuniteto savybių.

„Puikiai žinome jau dabar, kad, kuomet atliekami antikūnų tyrimai, kiek daug to imuninio atsako, koks aukštas antikūnų titras, jis gali skirtis net šimtais gal net ir tūkstantį kartų nuo vieno žmogaus kitam žmogui.

Bendrąja prasme skaitoma, kad, jeigu yra tris kartus daugiau negu ribinė riba, tai jau susiformavo pakankamas imuninis atsakas. Bet pas vienus bus tris kartus daugiau, pas kitus gal bus tris tūkstančius kartų daugiau. Pas tą, pas kurį – tūkstančiais kartų daugiau, tai aišku, kad jam imunitetas laikysis ilgiau, bet su laiku jis deja išblės“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

Tiems, kam smalsu, ir, kas gali sau leisti, specialistas pataria antikūnų tyrimą pasidaryti ne anksčiau negu praėjus dviem arba trims savaitėms po skiepo.

Ir, jeigu žmogus norėtų sekti, kaip blėsta jo imunitetas, pasak specialisto, reikėtų tyrimus daryti toje pačioje laboratorijoje, su ta pačia įranga.

Jis neatmetė, kad gali pasitaikyti ir taip, kad antikūnų ir nebus rasta.

„Kaip ir persirgus kai kuriems žmonėms deja imunitetas nesusiformuoja arba susiformuoja silpniau“, – aiškino S. Čaplinskas.