„Manau, kad mes kalbame apie saviraiškos teisę demokratinėje valstybėje – laisvai reikšti savo įsitikinimus, ginti savo vertybes. Nesvarbu kas ir kokius maršus arba paradus daro, labai sėkmingai Vilniuje žygiuoja LGBT bendruomenė. (…) Lygiai tas pats dabar yra turbūt pirmas vadinamųjų tradicinių šeimų arba turinčių kitokį požiūrį, mąstymą ir vertybes žmonių maršas. Nematau tame nieko blogo“, – laidoje „Delfi Tema“ sakė opozicijos lyderis iš valstiečių žaliųjų frakcijos Seime Saulius Skvernelis.
Kartu jis pripažino matąs kelias rizikas, susijusias su masiniu renginiu dabartiniu laikotarpiu.
„Pirmiausia, kad yra karantinas ir pandemija. Masinis renginys tikrai manau, kad kelia tam tikras grėsmes. Bet kiek mačiau organizatoriai kviečia besąlygiškai laikytis visų karantino reikalavimų“, – sakė S. Skvernelis.
Politikas kartu atkreipė dėmesį, kad organizatoriai kviečia, kad tai būtų nepolitinis renginys.
„Dėl to politikai nėra kviečiami dalyvauti. Kas norės galės nueiti, bet (bent jau taip deklaruojama) nebus politinių kalbų, politinių partijų atributikos, vėliavų.
Kviečiame tame renginyje diskutuoti ir kalbėti neskleidžiant neapykantos, prievartos, homofobijos. Žmonės tikrai turi tokią teisę susirinkti. Tai yra subrendęs reikalas. Galbūt jis ir anksčiau buvo svarstomas, bet turbūt šiuo metu atmosfera yra pakankamai įkaitusi. Žmonės dalyvaus. Aš tikrai tam pritariu – gali ir reikia dalyvauti, bet kiekvienas įvertins savo galimybes pirmiausiai iš epidemiologinės pusės“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Jis taip pat reiškė viltį, kad renginio organizatoriai atsiribos nuo politikavimo.
„Visą laiką prie organizatorių bando prisišlieti įvairūs radikalai, marginalai, turintys politinių interesų, bet čia jau yra organizatorių reikalas, kaip jie atsiribos, ar tas renginys bus civilizuotas, pozityvus“, – sakė S. Skvernelis.
Prisiminė pirmąjį LGBT bendruomenės paradą Vilniuje
Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis yra pranešęs, kad jų partija dalyvaus šiame renginyje. Šios partijos frakcijai Seime priklausantis S. Skvernelis patikslino, kad tai nereiškia, kad partija prisiima ir politinę atsakomybę, kad jame nebus jokių incidentų.
„Tiesiog tai yra pasakymas, kad tos vertybės, kurios išsakomos, yra priimtinos. Ir frakcijoje kalbėjome, kad kas nori gali dalyvauti , kas nori – nedalyvauti. Nėra kažko, kad mes būtinai turime remti arba neremti. Tai yra laisvas partijos ir frakcijos narių apsisprendimas.
Kiek su kolegomis diskutuojame – įvairiai elgsis, vieni regionuose prisijungs, kiti galbūt ir Vilniuje bandys eiti. Kiti visai nedalyvaus. Daug kas baiminasi galimų radikalizmo protrūkių. Tai yra pirmas tokio masto renginys, pažiūrėkime“, – sakė S. Skvernelis.
Jis pats prisiminė pirmąjį „Baltic pride“ paradą Vilniuje.
„Man dar teko būti policijos pareigūnu, ir užtikrinti tų žmonių besąlygišką teisę laisvai savo nuomonę reikšti. Tai buvo labai sunku, nes buvo daug priešininkų, bandymo smurtauti, bet policija su tuo susitvarkė. Praėjo turbūt kokie devyneri metai, galbūt ir mažiau, ir per paskutinį renginį turbūt nei vieno policininko nebuvo.
Manau, kad demokratinėje šalyje turime reikšti savo nuomonę – demonstracijos, eitynės, mitingai, piketai, – tai yra normalu“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Palaiko krikščioniškas vertybes
S. Skvernelis paaiškino, kad jų partija palaiko tradicinę dviejų priešingų lyčių santuoką.
„Turbūt nereikia labai daug išvedžiojimų. Tai yra apibrėžta ir mūsų Konstitucijoje, ir įstatymuose, ir civiliniame kodekse. Tai yra tradicinė santuoka tarp dviejų priešingų lyčių asmenų. Daugybė žmonių, kurie dalyvauja, ir mes pasisakome, kur yra išpažįstamos krikščioniškos vertybės, šimtametės tradicijos. Tai yra pagrindiniai postulatai, kurie yra nukreipti į tai, kaip mes gyvename, ką mes išpažįstame, kokias tradicijas puoselėjo mūsų protėviai, tėvai“, – sakė politikas.
Pasak jo, yai nėra nukreipta prieš kitaip mastančius, kitaip gyvenančius žmones, kurie taip pat tokią teisę turi.
„Aišku tarp organizatorių išreiškiama labai kategoriška nuomonė ir jautriais klausimais dėl Stambulo konvencijos, dėl Partnerystės. Bet, kaip ir minėjau, tai yra tokia nuomonė, ir tą nuomonę žmonės tikrai turi teisę laisvai reikšti“, – sakė S. Skvernelis.
Pritarė, kad žmonės gali laisvai rinktis
Laisvės frakcijos Seime narys Tomas Vytautas Raskevičius irgi vylėsi, kad renginys praeis taikiai.
„Aš taip pat vertinu tą renginį kaip LR piliečių teisę rinktis į taikius susirinkimus. Labai tikiuosi, kad renginys praeis taikiai. O, jeigu to renginio metu bus kurstoma neapykanta, raginama su kuo nors fiziškai susidoroti, net neabejoju, kad teisėsaugos institucijos imsis tam tikrų jiems įstatymais priskirtų pareigų ir veiksmų“, – sakė T. V. Raskevičius.
Jis nieko negirdėjo apie tai, kad LGBT bendruomenė organizuotų kokius nors kontraprotestus tuo pačiu metu.
„Kadangi esu glaudžiai susijęs su Lietuvos LGBT bendruomene, esu ir įvairių grupių socialiniuose tinkluose narys, tikrai nematau iš bendruomenės jokių organizuotų iniciatyvų tame renginyje dalyvauti ir jam oponuoti“, – sakė T. V. Raskevičius.
Jis pastebėjo, kad pastaruoju metu apskritai padaugėjo priešiškumo LGBT bendruomenės atžvilgiu.
„Tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad pastaraisiais mėnesiais mes apskritai viešojoje erdvėje turime daug diskusijų, kurios yra susijusios su priešiškumu LGBT bendruomenės nariams. Mano bendruomenės žmonės šiuo metu Lietuvoje jaučiasi įbauginti, nes tokios priešiškumo ir neapykantos lavinos mes jau seniai buvome sulaukę.
Bandome vienas kitą ir emociškai palaikyti, bet šitos diskusijos, kurios vyksta viešojoje erdvėje, yra labai reikalingos demokratinėje visuomenėje. Tai galbūt yra savotiška kaina, kurią mes, kaip bendruomenė, šiandien mokame už tuos pokyčius, kurie yra seniai reikalingi“, – sakė V. T. Raskevičius.
Mano, kad skirtingos šeimos sampratos nekelia pavojaus viena kitai
Politikas nesureikšmino, kad galbūt jie su S. Skverneliu turi skirtingą požiūrį į tai, kas yra šeima.
„Viskas yra labai paprasta. Aš ir su gerbiamu opozicijos lyderiu Sauliumi Skverneliu esame kolegos, Seimo nariai, dirbame komisijose, komitetuose. Mes kaip žmonės galime turėti šiek tiek skirtingą šeimos sampratą. Viena man yra šeima, kita šeima yra Sauliui. Bet mūsų šeimos sampratos viena kitai niekaip neprieštarauja. Jos gali kartu egzistuoti, jos nekelia pavojaus viena kitai“, – sakė V. T. Raskevičius.
Jo nuomone, politikų tikslas yra kitoks.
„Man atrodo, kad pagrindinė įstatymo leidėjo predermė yra sureguliuoti visuomenėje egzistuojančius įvairius socialinius ryšius. Būtent dėl to mes šiandien ir kalbame apie Partnerystės įstatymą, nes jis atlieptų daugelio Lietuvoje gyvenančių žmonių, vedančių bendrą gyvenimą, poreikius“, – sakė V. T. Raskevičius.
