Testavimo apimtis yra rekordinė – per praeitą savaitę nuo COVID–19 ištyrėme 150 tūkst. asmenų, tačiau atvejų skaičiaus augimas yra sustojęs ir pagreitis pirmą kartą po dviejų mėnesių pertraukos tapo neigiamas. Situacija ligoninėse išlieka įtempta, bet Vilniaus ir Kauno regionuose augimas sustojo.

Atvejų ir hospitalizacijų daugėja tik Šiaulių regione, kur ilgą laiką buvo mažiausiai atvejų ir hospitalizuotų asmenų.

Šiuo metu Lietuvoje vis dar vyrauja atmainos, prieš kurias vakcinos yra efektyvios – B.1.1.7 („britiškoji“) ir B.1.177 („ispaniškoji“), bet šalyje intensyvėja naujai aptiktos B.1.620 atmainos (tikėtina, kilusios iš Centrinės Afrikos) plitimas – sekoskaitos būdu nustatyta virš 100 atvejų, kurie po penkias apskritis išplito iš pirminio nesuvaldyto įvežimo.

Pagrindinių rodiklių apžvalga

1) Lietuvoje imunitetą nuo COVID–19, tikėtina, turi mažiausiai 35 % gyventojų – paskiepyti bent viena doze arba turėję COVID–19 diagnozę per pastaruosius 6 mėnesius.

2) Nors didžioji skiepų dalis per paskutines 7 dienas buvo sunaudota antrajai dozei, pirmąją gavo apie 83 tūkst. asmenų, per tą laikotarpį buvo nustatyta dešimt kartų daugiau naujų COVID–19 atvejų (8,3 tūkst.). Didžiąją dalį pirma doze paskiepytų asmenų sudarė 45–54 ir 55–64 m. amžiaus grupių asmenys.

3) Testavimo apimtis šiuo metu beveik dvigubai lenkia rekordines žiemos savaites. Per dieną vidutiniškai ištestuojame virš 22 tūkst. asmenų, tačiau netgi rekordiškai daug testuojant, naujų atvejų skaičiaus kilimas yra sustojęs ir pandemijos pagreitis jau keletą dienų po dviejų mėnesių pertraukos yra neigiamas.

4) Hospitalizacijos didėjimas Lietuvoje sustojo visuose regionuose, išskyrus Šiaulių–Telšių COVID–19 klasterį. Šiame regione gausėja naujų atvejų ir didėja ligoninių užimtumas. Atvejų skaičius taip pat auga ir Kauno–Marijampolės regione, tačiau ligoninių užimtumas kol kas išlieka stabilus.

Sekoskaitos apžvalga

1) Visoje Lietuvoje ir toliau dominuoja B.1.1.7 („britiškoji“) SARS–CoV–2 viruso atmaina ir jos variacijos, bet po truputį kelią skintis pradeda ir B.1.620 (Centrinės Afrikos kilmės) atmaina, kurios pirmieji bendruomeninio plitimo atvejai Europoje buvo nustatyti Lietuvoje. Nuo to laiko vienas „lietuviškos“ B.1.620 šakos atvejis nustatytas ir Vokietijoje. Gegužės 14 d. ECDC dėl B.1.620 VOI (Variant of Interest) išreiškė tokio pat lygio susirūpinimą, kaip ir dėl „indiškosios“ šio viruso atmainos.

2) Pirmieji B.1.620 atvejai fiksuoti Vilniaus bei Utenos apskrityse, tačiau didžiausias protrūkis buvo Anykščių rajone, po kurio ši atmaina išplito po didžiąją dalį Lietuvos. Viena iš šios atmainos pavojingumo priežasčių yra E484K mutacija, kuri padeda virusui išvengti imuninio atsako, sudaryto prieš atmainas be šios mutacijos. To pavydžių turime ir Lietuvoje – iš 101 šia atmaina užsikrėtusių asmenų 13 asmenų buvo paskiepyti pagal visą dviejų dozių vakcinacijos programą ir 5 iš jų buvo 44–57 metų asmenys, o kiti – 68+

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (59)