Išsirinkus valdžią – Seimo narius ir jiems neįtikus, juos atšaukti – ar Lietuvoje tai įmanoma ir ar žmonės tam pritartų? Tai visuomenės apklausa nutarė išsiaiškinti Prezidentūra.
Apie gyventojų apklausą G. Nausėda antradienį nestojo atsakyti į klausimus žurnalistams. Apklausoje buvo klausta, ar piliečiams turėtų būti suteikta teisė atšaukti iš parlamento išrinktus Seimo narius. Yra ir atsakymai – 82 procentai apklaustųjų pasisako, kad tokios teisės norėtų, tik 7 procentai atsakė neigiamai, 10 procentų neturėjo nuomonės.
„Jūs mane nustebinote. Sunku tokią apklausą komentuoti“, – LNK sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen.
Politologai dėl tokio visuomenei užduoto klausimo stebisi. Ne tik dėl šio klausimo, bet kad apie jį sąmoningai, ar ne, buvo nutylėta. Apklausa daryta prieš kurį laiką, bet apie šį klausimą sužinota tik antradienį.
„Šiuo atveju įdomu dar ir tai, kad apie tą apklausą mes iš karto nesužinojome. Matyt, spėčiau, gal prezidentui buvo gėda ar neramu. Kad jis nežino pačių politikos mokslų pagrindų“, – svarstė politologas Saulius Spurga.
Kiti sako, kad pati apklausa audrų kelti neturėtų. Šalies vadovas turi žinoti visuomenės nuomonę ir lūkesčius. O ir idėja dėl Seimo narių atšaukimo nėra naujiena.
„Aš manau, kad apklausos visada yra gerai. Ir valstybės vadovas turi žinoti. Tikrai negaliu sakyti, kad nepritarčiau, bet tai yra diskusijų objektas. Tai nėra nauja diskusija, ji arba gęsta arba vėl iš naujo užgimsta“, – teigė opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
Konservatoriai mano taip – nors visuomenės nuomonę žinoti svarbu, bet tokiomis apklausomis problemos nėra sprendžiamos. O ir klausimo formuluotė diskutuotina.
„Mano supratimu nėra gal visiškai tiksliai suformuluoti klausimai, sociologine prasme. Ir galbūt jie nėra pakankamai išsamūs, čia labiau taikoma į žmonių emociją“, – kalbėjo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė.
„Seimo nario atšaukimas kaip toks, sunkiai įsivaizduoju, kaip jis galėtų vykti. Nes žmonės savo valią pareiškia rinkimuose. Kai seimo nariai nepatinka, tai jų tiesiog nerenka. Tai atšaukimas tam tikra prasme kas ketverius metus ir vyksta“, – LNK kalbėjo TS–LKD seniūnė.
Visgi, politologai sako, kad toks prezidento G. Nausėdos klausimas žmonės yra keistas ir neatitinka prezidento statuso. Parlamento narių atšaukimas galėtų būti įsivaizduojamas nebent Sovietų sąjungoje.
„Aš juokaudamas galiu pasakyti, kad galėjo paklausti – gal panaikinkime Seimą, o kai kuriuos Seimo narius išperkime? Pasižiūrėtume, koks būtų atsakymas“, – sakė S. Spurga.
Seimo pirmininkė teigė, kad nelabai įsivaizduoja „vakarietiškoje, demokratiškoje valstybėje atšaukimo mechanizmo“.
„Mes turime Seimo narių apkaltą, ji naudota ne vieną kartą. Bet svarbiausias mechanizmas tai yra rinkimai“, – LNK sakė V. Čmilytė–Nielsen.
Prezidentūros klausimų apklausoje buvo net 16. Gyventojai klausti ir apie vakcinaciją nuo koronaviruso, mokestines priemones ir Stambulo konvenciją.
Valatka: man yra nesuvokiama
Apžvalgininkas Rimvydas Valatka Prezidentūros apklausas laidoje „Info komentarai“ įvertino griežtai.
„Man yra nesuvokiama ir čia daugiau turbūt psichoterapeutų, Zigmundo Froido pasekėjų objektas tyrimo. O ne žurnalisto ar politikos apžvalgininko. Tie, kurie sako, kad ir Billas Clintonas valdė naudodamasis apklausomis, bet jis klausdavo dažniausiai amerikiečių nuomonės, kuriais atsakymo nežinojo niekas. O šiuo atveju apklausos rengiamos tokiais bendražmogiškais klausimais, kuriais visuomenė yra nesuskilusi, bet specialiai skaldoma visokių marginalų“, – laidoje kalbėjo apžvalgininkas.
Pašnekovas teigė, jog šių klausimų uždavimas jam primena norą kiršinti visuomenę.
„Kai aš perskaičiau, tą BNS pranešimą man pirma mintis buvo tokia – diktatūrinėse valstybėse specialių tarnybų provokatoriai taip elgdavosi. Paskui ateina momentas, ką ukrainiečiai įvardijo žodžiu „tituška“ – specialiai kiršini žmones, kad jo rezultatais galėtum dar būti populiarus, kurie yra nevisiškai pažangūs, ne XXI amžiuje gyvenantis“, – sakė jis.
R. Valatka kalbėjo, kad jei Vytautas Didysis būtų klausęs žemaičių klausęs, ar jie nori krikštytis, tai didesnė dalis žemaičių būtų atsakę „ne“.
„Prezidentas lenda į tą sritį ir nori ją paversti politiniu argumentu, kur žmonės yra kaitos momente. Po 10 metų jie bus visiškai nesvarbūs, naujai nusistovėję, visuomenė keičiasi. O toks jausmas, kad prezidentas tą visuomenę nori atmesti atgal į praeitį“, – aiškino apžvalgininkas R. Valatka.
Jis „Info komentarams“ teigė, kad Prezidentūros užduotais klausimais „nelabai reikėtų domėtis“.
„Prezidentas turėtų domėtis pavyzdžiui tokiais dalykais, kaip apdaryti sveikatos apsaugos reformą. Arba jei tiek apie gerovės valstybę kalba, kiek galima padidinti mokesčius apskritai, kad geriau ją galėtume statyti. Tai kitaip sakant, prezidentas apklausose turėtų klausti žmonių tarsi patarimo, kaip eiti į priekį. O dabar iš tų klausimų atrodo, kad klausiama, kaip trypčioti vietoje arba žiūrėti atgal“, – teigė laidos pašnekovas.
R. Valatka teigė, kad iš klausimų matyti, jog „Prezidentas nežino Lietuvos Konstitucijos, nei įstatymų“.
„Dėl Seimo nario pašalinimo iš Seimo nėra jokių problemų. Jeigu Seimo sumindo tautai duotą priesaiką ir pažeidžia Konstituciją, jis automatiškai šalinamas per apkaltą iš Seimo. (…) Mechanizmas yra. Kam reikia veržtis per atviras duris, jei ir taip aišku, kad iš Seimo žmogų galima pašalinti. Tai gal G. Nausėdai būtų verta pasamdyti vieną kitą buvusį Konstitucinio Teismo (KT) teisėją arba ekspertą, kad jam išdėstytų 16 paskaitų kursą apie Konstitucinę teisę ir valstybės valdymą“, – savo poziciją dėstė R. Valatka.
Jis tikino, kad šis klausimas turi konkretų subjektą – vieną parlamentarą.
„Čia yra aišku, kad tai skirta Laisvės partijos nariui Tomui Vytautui Raskevičiui. Apie jį kalbant, įsivaizduoju, kad Valdas Adamkus stotų šalia jo ir pasakytų, kad negalima šitaip niekinti dėl to, kad jo seksualinė orientacija kitokia nei mano. Tai prezidentas elgiasi kaip Vladimiro Putino FSB provokatorius, ar ukrainiečių „tituška“, kuris atėjęs į mitingą atakuoja tuos, kuriuos ir taip atakuoja armiją, saugumas ir policija. Tai ne prezidento lygis. Netgi sakyčiau, kad tai ne politinio marginalo lygis“, – sakė pašnekovas.
Jis teigė, kad G. Nausėda „nuolat meluoja“.
„Jis prieš 2 metus ateidamas į valdžią, prisiekdamas Lietuvos tautai, sakė, kad nuo šiol Prezidentūra bus atvira visiems. Daug veiksmų po to padarė, kad ta Prezidentūra yra atvira tik visokiems nacionalistams, žmonėms, kurie nori išskirti kitus žmones pagal lytį, rasę ar dar ką nors kito. Aišku, kad veiksmas, kai bandai nuslėpti 2 klausimus nuo žurnalistų, kada 14 klausimų patys susiradę, yra įrodymas, kad G. Nausėda yra atviros Lietuvos priešas“, – aiškino R. Valatka.
