„VRK ir politikų laukia iššūkis – elektroninio balsavimo rinkimų sistema, jos sukūrimas, testavimas, pilotiniai bandymai ir taip toliau, tai yra rimta, bet nemanau, kad tai yra neįgyvendinama“, – antradienį prisistatydama Seime sakė J. Petkevičienė.

Prieš rudenį vykusius Seimo rinkimus parlamentas įteisino galimybę balsuoti internetu per pandemiją užsienio rinkėjams bei esantiems izoliacijoje Lietuvoje, tačiau tam nebuvo sukurta elektroninė sistema.

Seime taip pat yra pradėjęs svarstyti iniciatyvą įteisinti balsavimą internetu. Anksčiau parlamente keliskart buvo teikti projektai dėl balsavimo internetu įteisinimo, bet jie nebuvo priimami.

Internetinio balsavimo šalininkai sako, kad jis leistų padidinti rinkėjų aktyvumą, priešininkai teigia, kad neįmanoma užtikrinti balsavimo slaptumo, saugumo.

Kalbėdama apie kitus pokyčius kandidatė vadovauti VRK minėjo įstaigos veiklos auditą.

„Kalbant apie pokyčius, kurie galbūt vieni svarbesni, kiti mažiau svarbūs, kas krito labiausiai į akis: komisijos atliekamų tyrimų efektyvumas, terminai, sprendimų nuoseklumas, būtinas politinės reklamos stebėsenos modernizavimas. Tai neturėtų išgąsdinti nei VRK narių, nei sekretoriato darbuotojų, visgi manau, kad būtinas VRK veiklos auditas, nes veiklos pokyčiai galimi tik tuo atveju, kai žinome, kokios vietos stiprios, kokios – silpnos“, – kalbėjo J. Petkevičienė.

Naująja VRK pirmininke skirti teisininkę J. Petkevičienę pasiūlė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pristačius kandidatę Seime, su ja galės susitikti pageidaujančios frakcijos, vėliau bus balsuojama dėl paskyrimo.

J. Petkevičienė yra teisininkė, nepartinė, yra dirbusi Vyriausybės kanceliarijoje ir Valstybės saugumo departamente, 2006–2009 metais ji vadovavo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką skiria Seimas Seimo pirmininko teikimu.

Antradienį Seimui taip pat pateikti ir kandidatai į VRK narius.

Prezidentas į VRK siūlo profesorius Šarūną Liekį ir Andrių Vaišnį, teisingumo ministrė – Seimo Užsienio reikalų komiteto biuro darbuotoją Ingą Milašiūtę ir buvusį VRK narį Joną Udrį, Lietuvos teisininkų draugija – advokatę Laurą Martinaitytę ir dabartinį VRK narį Andrių Puksą.

Liberalų sąjūdis į komisiją deleguoja Jolitą Baušytę, Laisvės partija – Martyną Čerkauską, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – Olgą Kilkinovą, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – Gitaną Matiekuvienę, Lietuvos socialdemokratų partija – Justą Pankauską, Darbo partija – Jolantą Petrušauskienę.

Pagal nutarimo projektą, naujoji VRK turėtų darbą pradėti gegužės 25 dieną.

Įstatymas numato, kad naują VRK Seimas sudaro po parlamento rinkimų praėjus ne mažiau kaip 140 ir ne daugiau kaip 200 dienų.

Ji sudaroma iš komisijos pirmininko, dviejų prezidento, dviejų teisingumo ministro, dviejų Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų narių nei partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.

Be to, partijų atstovų VRK negali būti daugiau nei kitų narių.