Dar praėjusią savaitę skelbta, kad Lietuvoje šią savaitę Vidaus reikalų ministerija (VRM) su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD) organizuoja valstybinio lygio civilinės saugos funkcines pratybas. Anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, šiose pratybose bus vertinamas institucijų gebėjimas operatyviai perduoti ir atnaujinti informaciją apie branduolinę avariją. Be to, bus tikrinama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) veikla ir tai, kaip teikiama pirminė informacija bei rekomendacijos gyventojams.
„Siekiant užtikrinti veiksmingą ekstremaliųjų situacijų valdymą, Lietuvos gyventojų saugumą, atsakingų tarnybų ir institucijų bendradarbiavimą, būtina koordinuoti veiksmus ir aiškiai žinoti, už ką kuri tarnyba atsakinga. Tokios pratybos reikalingos ir tam, kad visos institucijos gebėtų tinkamai atlikti savo funkcijas ir užtikrinti visuomenės saugumą ir informavimą tikro pavojaus atveju“, – teigia vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Pati idėja gali atrodyti logiška ir net kiek paslaptinga, mat pranešime nenurodytas pratybų tikslus laikas ir scenarijus – juos šių pratybų vadovas – PAGD direktorius Saulius Greičius dalyviams paskelbs pratybų dieną. Dalyvių šį kartą turėtų netrūkti: planuojama, kad pratybose dalyvaus 16 valstybės institucijų ir visos šalies savivaldybės. Tačiau vienoje jų – Vilniaus, kuri dar prieš kelerius metus atsisakė dalyvauti VRM organizuotose panašiose pratybose vėl netrūksta nerimo. Tiesa, ne dėl pačių pratybų, o dėl realaus baisiausio scenarijaus – kas, jei įvyktų rimtas incidentas Astravo atominėje elektrinėje, esančioje vos už keliasdešimt kilometrų nuo Lietuvos sostinės?
Operacijos pradžią skelbs sirenos ir žinutės
Laidoje „Delfi tema“ apie pratybas kalbėjęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda teigė, kad pagrindis pratybų akcentas
yra saugumas.
„Pratybos panašios į egzaminą, kuris turi papildomų elementų: po egzamino galime keisti užduotis, tai priklauso nuo dalyvių elgesio. Mums svarbu, kad pratybų dalyviai neužstrigtų: jei kuri užduotis jiems pasirodys sudėtinga, mes, kaip koordinatoriai, stengsimės užduotį paaiškinti ar palengvinti. Bet visada atsiranda tų, kurie viską greitai padaro, tai ir su jais reikia atitinkamai dirbtų, kad jie turėtų darbo“, – sakė E. Geda, pažymėjęs, kad svarbus tam tikras netikėtumo veiksnys.
„Stengiamės, kad tai būtų tam tikras išbandymas ir supratimas, kad avarija gali įvykti bet kada ir pratybose turi būti sunku, todėl norime sudaryti kuo daugiau sąlygų, kad būtų priartinta prie realios situacijos“, – pridūrė E. Geda. Iš viso pratybų metu veiks 76 operacijų centrai, su kuriais reikės dirbti, koordinuoti veiksmus, operatyviai keistis informacija, ją valdyti- vien tai jau yra nemenkas iššūkis, nekalbant apie netikėtus veiksnius, kurių visų esą nenumatysi.
„Pagrindinis dėmesys – kaip suvaldyti informacijos pateikimą, jo greitį, platformas, kad ta informacija būtų pateikta laiku, suderinta visų institucijų, kad nekiltų ginčų, kas netikra, kas patvirtinta, o kas ne. Informacijos pateikimas visuomenei – vienas svarbiausių elementų, kuris tikrinamas šiose pratybose“, – sakė E. Geda.
Jis pabrėžė, kad nemažai gyventojų žino apie Gyventojų patikrinimo ir informavimo sistemą (GPIS) – remiantis 2020 metais atlikta gyventojų apklausa, 82 proc. Lietuvos gyventojų yra girdėję apie GPIS, 67 proc. nurodo, kad perspėjimo pranešimą kada nors yra gavę į savo mobilųjį telefoną.
Kita vertus, pripažįstama, kad tik 38 proc. Lietuvos gyventojų žinotų, kokių svarbiausių veiksmų reikėtų imtis, jei įvyktų branduolinė avarija, ir tik 44 proc. turi sukaupę būtiniausių maisto ir vandens atsargų, kad galėtų 72 val. neišeiti iš gyvenamojo būsto.
Tam yra sukurta ir atnaujinta speciali svetainė www.lt72.lt, detaliai pateikiama svarbiausia informacija, įvardyti patarimai, kaip elgtis gyventojams, galima netgi pamatyti, kur įrengtos perspėjimo sirenos. Pastarosios ir kauks trečiadienį nuo 15 val., o vėliau per 6 likusias minutes per radiją, televiziją bus transliuojami pranešimai, juos gaus ir visi pasirinkę atitinkamus nustatymus savo mobiliuose telefonuose.
Ko pasimokė iš parodomųjų pratybų
Tačiau toks bendras pratybų aprašymas gali priminti planą su „laiminga pabaiga“. O kaip su netikėtumo veiksniais? Pavyzdžiui, stringa ryšys, trūksta komunikacijos, dėl ko galima neprognozuojama visuomenės reakcija? O kur dar pastaraisiais metais padažnėję kibernetiniai incidentai: jei nulaužiamas puslapis https://www.lt72.lt/ arba žmonės gauna melagingas žinutes, kad tai ne pratybos, kas tada?
„Turime pagrindinį sąlygų planą, pagal kurį pratybų žaidėjai turės pademonstruoti savo gebėjimus ir žinias, bet turime paruošę ir papildomų sąlygų paketą – apie 50 skirtingų situacijų ir bandysime per 6 pratybų valandas pademonstruoti, kad visi aktyviai dirbtų ir parodytų, ką sugeba geriausiai.
Kita vertus, pačios pratybos nėra pasirodymas. Pratybose siekiama, kad kiekvienas dalyvis identifikuotų savo atradimus, kad būtų drąsos pripažinti klaidas ar kompetencijų, materialinių išteklių trūkumą“, – pabrėžė E. Geda.
Išties, tai ne pirmos tokios pratybos. 2019-siais metais VRM surengė panašias, netgi didesnes pratybas su šou elementais, tačiau jose dalyvauti atsisakė Vilniaus miesto savivaldybė. Tuometinis miesto Administracijos direktorius Povilas Poderskis tikino, kad pratybų metu savivaldybei nebuvo leista pasitikrinti tų mechanizmų, kurie jai aktualūs ir už kurių vykdymą ji būtų atsakinga realios nelaimės atveju (sanitarinis švarinimas, gyventojų perkėlimas, gyventojų aprūpinimas būtinomis priemonėmis, gautos apšvitos dozės kontrolė, naminių augintinių apsauga ir t.t.).
„Negalint per pratybas praktiškai įvertinti kaip mums sekasi vykdyti tam tikras užduotis, kurių mes dar nesame išbandę, pratybos tiesiog netenka prasmės. Vilniaus miesto savivaldybė neketina imituoti darbų, norime, kad jie duotų realią naudą“, – dar 2019-siais teigė P. Poderskis. Tuomet Astravo AE dar neveikė, o dabar iš Baltarusijos vis dažniau gaunama žinių apie incidentus.
Astravo AE pirmasis reaktorius buvo įjungtas praėjusių metų pernai rugpjūčio 20 dieną, gruodžio 22-ąją pradėtas jo pramoninių bandymų etapas, o šių metų sausio 12 dieną jis pradėjo veikti visu pajėgumu. Tiesa, iškart prasidėjo nesklandumai – paskutinį sykį Astravo atominės elektrinės pirmasis energijos blokas eilinį kartą buvo atjungtas nuo tinklo balandžio 7 dieną, neva siekiant „atlikti įprastinę techninę priežiūrą“, o gegužės pradžioje jis vėl buvo įjungtas.
Kovą jau buvo pranešimų apie galimą incidentą Baltarusijos atominėje elektrinėje. Oficiali informacija iš Baltarusijos vėlavo arba tiesiog buvo slepiama.
Tuo metu 2019-ųjų pratybose Lietuvos institucijos veikė kone pagal optimistiškiausią scenarijų, tai patvirtino ir pats E. Geda, prisiminęs tų pratybų pamokas.
„Manau, kad 2019-siais pademonstravome labai daug informacijos kuri būtų teikiama visuomenei idealiuoju atveju. Puikiai suvokiame, kad realiame gyvenime tai nesikartos. Siekiama, kad tie veiksmai, kuriuos suderinome, tam ruošiamės, kad jie būtų iki automatizmo išmokti ir kad didžioji dalis problemų būtų sprendžiamos efektyviai.
Geriausias mokytojas yra pandeminė situacija, kuria atskleidė daug klausimų. Astravo situacija jau kitaip suvokiama tiek valstybės institucijų ir savivaldybių, nes tie patys pandemijos valdymo principai yra tobulinami nuolat“, – pripažino E. Geda. Jis taip pat pažymėjo, kad 2019-siais identifikuota viena aiški problema: pratybų rengėjų ir dalyvių auditorija nebuvo tinkamai atskirtos.
„Kai kuriais atvejais tie žmonės, kurie rengė užduotis, patys sėdo prie stalo ir jas sprendė. Šiemet siekiame, kad tai neįvyktų, todėl ir slepiama tam tikra informacija, didžioji pratybų dalyvių dalis nežino, kokios paruoštos sąlygos. Manau, kad tai sukuria tam tikrą tikrumo jausmą, kad pratybos realesnės“, – džiaugėsi E. Geda.
Evakuoti ar ne? Atsakymo dar neturi
Tačiau Vilniaus savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas nebuvo toks optimistiškas – ne tiek dėl pačių pratybų, kiek dėl realios situacijos sostinėje.
„Esame pratybų dalyviai, ne organizatoriai, kokias norėjome būti praėjusį kartą ir dėl to buvo kilę kivirčų. Dabar dalyvaujame kaip viena savivaldybių, kuri treniruosis. Kaip matome iš scenarijaus, tai bus daugiau apie gyventojų informavimą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą, mažiau techninio pobūdžio klausimus – aprūpinimą, evakuacijos, vandens tiekimo užtikrinimą.
Suprantame, kad viskas turi pradžią, tai bus pirmos tokio tipo pratybos. Pasimokysime informuoti, pasižiūrėsime, kaip sekasi bendrauti ir gal tada pereisime prie sudėtingesnių klausimų“, – teigė A. Bužinskas, pažymėjęs, kad Vilniui tai bus daugiau ne kaip egzaminas, o mokymosi procesas.
Vis dėlto tiek Baltarusijos režimo praktika slėpti incidentus, tiek ankstesnių pratybų pamokos yra iškalbingos. Pagal vieną scenarijų praėjus 3 valandoms po įvykio, t. y. rimto incidento Astravo AE paveiktose zonose Lietuvoje -pasienio rajonuose ir dalyje Vilniaus jau atsidurtų per 112 tūkst. gyventojų. Ir tai tėra problemų pradžia.
„Pagrindinė problema, kad mums nesiseka gauti atsakymų iš institucijų: ar Vilnius turės evakuotis? Tai labai jautrus klausimas. Nes pagal vienas rekomendacijas Vilnius patenka į evakuacijos zona, pagal pasiruošimo planus Vilnius nėra įtrauktas į planus, pagal TATENA planus šiek tiek užkabina teritorijos dalį ir tai yra ašis, kuri sukelia nežinomybę.
Jei turėtume evakuoti bent dalį Vilniaus, mūsų pasiruošimas turėtų būti visiškai kitoks. Žinoma, turime viešąjį transportą, kitas dideles įmones, kurios gali padėti, dauguma gyventojų turi nuosavą transportą. Bet tada kyla klausimas dėl eismo organizavimo, gyventojų saugumo užtikrinimo evakuacijos metu, nes matant pavyzdžius, kai evakuojami gyventojai po nelaimių, daug gyvybių nusineša chaotiškas evakuacijos procesas. Ir jei gausime aiškų atsakymą, kad reikės arba nereikės, galėsime planuotis veiksmus. O dabar atsakymų neturime“, – pripažino A. Bužinskas.
Jis patikino, kad toks baisiausias scenarijus, kai įvyksta rimtas incidentas Astravo AE, o radiacijos debesis slenka į Vilniaus ir likusių didžiųjų Lietuvos miestų pusė – mažai tikėtinas. Vėjas nuo Astravo į Lietuvos pusę, pagal mokslininkų paskaičiavimus, esą pučia 16 dienų per metus. Bet net ir tokia rizika yra per didelė, todėl reikia aiškaus atsakymo dėl evakuacijos, nes tai keičia planavimą.
„Pagal visą logika Vilnius dabar yra asmenis priimanti savivaldybė, o ne ta, kuri evakuojasi, bet aiškiai mums to niekas neatsako ir tai yra didžioji problema.
O aprūpinimas, finansavimas, rezervo turėjimo ir vandens valymo ir kiti panašūs techniniai klausimai antraeiliai – į juos bus atsakyta po atsakymo į klausimą ar bus evakuotas Vilnius, ar ne“, – pažymėjo Vilniaus administracijos direktorės pavaduotojas.
Perklaustas, kaip tai yra įmanoma 2021-ųjų gegužę, kai tiek Vyriausybėje, tiek tame pačiame mieste esančioje savivaldybėje esantys valančiųjų partijų nariai nesugeba susikalbėti dėl tokio esminio klausimo, kai Astrave kartojasi incidentai, A. Bužinskas patikslino, kad problema vis dėlto yra ne tiek nesusikalbėjime, kiek atsakymo neturėjime.
„Jei nacionalinės institucijos turėtų atsakymą, tai jį aiškiai ir ištransliuotų. Žiūrint bukai biurokratiškai, šiuo metu Vilnius nėra įtrauktas į evakuacijos zoną, tai galime sakyti, kad Vilnius ir nebus evakuotas. Bet aiškaus atsakymo nėra.
Manome, kad jau dabar norėtųsi turėti ir rezervą, ir vandens valymo įrenginius, ir kalio jodido tabletes, bet, deja, Astravo paleidimui nebuvo apsiruošta. Galima ieškoti, kurie valdantieji ar institucijos kalti, bet dabar reikia spręsti problemą.
Mums labiausiai galvą skauda dėl to evakuacijos veiksnio. Galime turėti nuomonę, bet suprantame, kad nesame ta institucija, kuri kompetentingiausia, tad atsakymas juodu ant balto mums padėtų organizuojant darbus“, – pažymėjo A. Bužinskas. Tad ką darytų Vilnius, jei vis dėlto juodžiausias scenarijus išsipildytų dar nesulauks atsakymų ir nepasiruošus? Ar sostinė turi planą B?
Situacija primena „Černobylį“
„Tai yra gyventojų informavimas – sudėtingas, bet pirminis dalykas. Visi turime išmaniuosius telefonus, yra sirenos, nors jos ir nedengia viso miesto ploto, kas yra kita problema, į kurią dabar nereikia gilintis. Antra, gyventojų aprūpinimas reikalingiausiomis priemonėmis: jodo tabletes turi apie 65 proc. Vilniaus gyventojų, remiantis mūsų duomenimis.
Toks skaičius, kaip sakė per vieną žymų serialą not great not terrible (Liet. „Nėra puiku, nėra siaubinga“). Tai skaičius galėtų būti didesnis, nes vėlgi turėsime galvos skausmą, kaip aprūpinti žmones jodo tabletėmis per labai trumpą laiko tarpą.
Jei miesto neevakuojame, o panašu, kad, greičiausiai, ne, tai turės būti aiškios informacinės priemonės gyventojams: likti namuose, užsidaryti langus, kas gyvena naujesnės statybos namuose – išjungti rekuperatorius, nekišti nosies į lauką“, – situaciją lygindamas su vieno seriolo „Černobylis“ veikėjo išankstine reakcija apibūdino A. Bužinskas. Anot pašnekovo, ypatingos svarbos klausimas – vanduo Vilniaus mieste.
„Jei nutinka taip, kad Neris užteršiama, o ji aušina tą žymiąją atominę elektrinę, mes turime nemenką bėdą su vandens aprūpinimu. Pagal Vilniaus mėnesinius suvartojimo priekius, tai yra 2,6 mln. kubinių metrų – mes galime iš likusių švarių vandenviečių išgauti dvigubai didesnį kiekį. Bet tada atsiranda tiekimo klausimas, nes vanduo negali tekėtų tais pačiais vamzdžiais, tad aprūpinimas būtų problema“, – pripažino Vilniaus Administracijos direktorės pavaduotojas.
