Ši įmonė nesenai paskelbė, kad kartu partneriais jau išbando vaistus, skirtus COVID-19 virusą neutralizuojančių antikūnų gamybai. Šiuo metu atliekami klinikiniai testai Šveicarijoje ir, esant teigiamiems rezultatams, antikūniai rinką turėtų pasiekti jau šiemet.

„Pandemija suteikia unikalią galimybę gyvybės mokslų spurtui ir turime tai išnaudoti, o Lietuva gali svariai prisidėti prie pasaulinės kovos prieš pandemiją“, – pranešime cituojama A. Armonaitė.

Pasak jos, Lietuvoje yra visos galimybės gaminti aktyviąją COVID-19 vakcinų medžiagą, tik reikia ieškoti bendradarbiavimo galimybių vakcinų išpilstymo įrangos ir talpų gamintojais. Europos Komisija šiuo metu ruošia masinės vakcinų gamybos Europoje planą ir ieško tą galinčių daryti įmonių.

Atsižvelgdama į tai Ekonomikos ir inovacijų ministerija siekia sudaryti kuo palankesnes sąlygas mūsų šalies verslui ir mokslui dalyvauti europiniuose vakcinų gamybos procesuose.

Ministrės teigimu, Lietuvoje gyvybės mokslų sektorius sukuria apie 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – šešis kartus daugiau nei ES vidurkis.

„Mūsų strateginis tikslas yra pasiekti, kad iki 2030 m. gyvybės mokslai sukurtų 5 proc. BVP“, – teigia ministrė.

Jos teigimu, pandemija parodė, kad gyvenimas dar ilgai negrįš į buvusias vėžias, o sveikata ir gyvybės mokslai tampa vis svarbesne sritimi.