V. Zemlys-Balevičius laidoje „Delfi rytas“ aiškino, jog pastebimi pirmi ženklai, kad situacija Vilniuje pradeda gėrėti. Tačiau situacija išlieka įtempta kitoje šalies dalyje.
„Vilnius susitvarkė, bet kitoje Lietuvos dalyje augimas kyla. Anksčiau Vilnius „veždavo“ visą Lietuvą kalbant apie atvejų skaičius, o dabar Vilnius perduoda estafetę kitiems ir eina ilsėtis. Problema ta, kad su tokiais skaičiais ir tokiais procentais su epidemija susitvarkysime dar negreitai. Net jei skaičiai mažėtų po 20 procentų, jie tokie dideli, kad mėnesį du dar [lauksime – aut. past.] to normalaus gyvenimo“, – aiškino duomenų mokslininkas.
Paklaustas, kas lėmė tokią sostinės situaciją, jis svarstė, kad didesnis vakcinų kiekis bei tinkamas situacijos vertinimas.
„Vilnius gavo daugiau vakcinų, mes turime sezoniškumą. <…>. Lietuvoje, jeigu pastebėjote, dažniausiai veikia vaizdai iš pasaulio. Pavyzdžiui, Indijoje dabar yra labai prasta situacija, jau laisvės gavo, atsipalaidavo, bet dabar grįžta prablaivėjimas. Atvejai nesikeičia, aplinkui – istorijos apie sergančius žmones. Kadangi jau laisvės buvo, atsiranda mąstymas, kad gal reikia truputį pasisaugoti. Čia – tik spėjimas, tokių duomenų mes neturime. Bet tai galėtų būti viena iš priežasčių“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Laidos pašnekovas teigė, kad šiuo metu „pereiname į normalų susitaikymą su virusu“.
„Vilniaus skaičiai nėra stebuklingai geri. Per 14 dienų skaičius – 1000, jis svyruoja apie 10 procentų, nėra taip daug. Mes pereiname į tą normalų susitaikymą su virusu. Panašiu tempu tikriausiai ir gyvensime. Nežinau, ar tikrai tie epidemijos skaičiai nukris. Čia susideda daug dalykų – vieni žmonės laikosi karantino, skiepijasi, o kiti daro, kaip darę. Didžiausias sergamumas ir ateina iš žmonių, kurie galvoja, kad viruso nėra. Kadangi tokių žmonių nėra mažai, sergamumo skaičių irgi bus pakankamai“, – sakė jis.
V. Zemlys-Balevičius kalbėjo, kad epidemija atskleidė, jog su duomenų rinkimu yra nemažų problemų. Tačiau dabar turimi duomenys rodo, kad į ligonines dėl koronaviruso patenka vis daugiau asmenų.
„Galime sakyti, kad dabar serga jaunesnio amžiaus žmonės, ir per 14 dienų – 4 mirtys 30–40 metų amžiaus grupėje. Žmonės jaunesni lengviau serga, juos reanimacijoje galima išgelbėti. Taigi mes vėl turime situaciją, kad kaip gerai, jog gyvename toje šalyje, kur išsivysčiusi medicinos sistema, įmanoma gauti deguonies. Pasižiūrėkime, kas vyksta Indijoje, kur visos ligoninės be deguonies“, – sakė duomenų mokslininkas.
Gegužės 10 dienos Statistikos departamento pateiktais duomenimis, bent vieną dozę vakcinos gavo apie 800 tūkst. šalies gyventojų. V. Zemlys-Balevičius pirmadienį laidoje „Delfi rytas“ stebėjosi, kad bijoma keisti šią sistemą.
„Iš epidemijos valdymo dabar mes turime tik skiepus. Kuo daugiau paskiepysime, tuo bus geriau. Gaila tik, kad [laiko tarp] dozių ilginimo strategijos išsigando mūsiškiai, nors Kanadoje, Suomijoje, Vokietijoje lenkia pagal pirmą skiepą gavusių asmenų skaičių. Ten pasirinkta ta ilginimo strategija. <…>. Po metų pamatysime straipsnius, kad tokia strategija buvo visiškai tinkama, bet mes kažkodėl tų straipsnių nenorime skaityti“, – aiškino duomenų mokslininkas.
Delfi primena, kad praėjusią savaitę V. Zemlys-Balevičius ragino ilginti laiką tarp 2 skiepo dozių, kad bent pirmą vakcinos dozę gautų kuo daugiau gyventojų.
„Taip „nusikels“ laikas, kada tą epidemiją mes būsime įveikę“, – sprendimą neilginti šio laiko komentavo duomenų mokslininkas.
Šiltėjantys orai, Galimybių paso veikimo pradžia ir švelnėjantis karantinas po truputį leidžia lengviau atsikvėpti. Kokios vasaros tikėtis, duomenų mokslininkas svarstė laidos „Delfi rytas“ metu.
„Svajoti apie vasarą reikia, visiems reikia poilsio, nes sunkūs metai buvo. Tiesiog ji bus su apribojimais. Pamatysime, kokie skaičiai bus. Pavyzdžiui, Ispanijoje atšaukta nepaprastoji padėtis, nes atvejų skaičiai ten nukrito. O Lietuvoje išėjo taip, kad, užuot normaliai epidemiją valdę, atsipalaidavome ir atpalaidavome, atleidome, todėl tie skaičiai aukšti. Dėl jų mes dabar turime laukti, kol nukris, kad galėtume atsipalaiduoti. Taigi vasara bus su tam tikrais apribojimais, kokie jie bus, priklausys nuo situacijos“, – sakė laidos pašnekovas.
V. Zemlys-Balevičius kalbėjo, jog skaičių sumažėjimo galime laukti liepos–rugpjūčio mėnesiais.
„Kalbame apie liepos–rugpjūčio mėnesius, nors iki Mindauginių mes turbūt nespėsime tų 70 procentų visuomenės paskiepyti, bet iki rugpjūčio gal ir spėsime. Gal tada jau galėsime sakyti, kad galime nesisaugoti viruso, nes viruso nėra, lygis labai žemas. Gal taip bus, bet, žiūrint į skaičius ir tendencijas, anksčiau rugpjūčio apie tai negalime šnekėti“, – laidoje „Delfi rytas“ sakė V. Zemlys-Balevičius.
