Pasak jo, anomaliai vėsūs orai (vidutinė oro temperatūra daugelyje rajonų buvo 2-5 °C žemesnė už daugiametę normą) nepalankūs žemės ūkio kultūroms, tačiau šis drėgnas laikotarpis yra labai naudingas visai gyvajai gamtai, net jeigu dalis kritulių ir iškrito sniego pavidalu.

„Šio ryto duomenimis per pirmas 6 gegužės mėnesio dienas vietomis jau iškrito beveik viso mėnesio kritulių mėnesio norma: Vilniuje – 44 mm, Kaune – 45 mm, Šiauliuose – 56 mm (net 45 mm iš jų gegužės 3 d. per 12 valandų), Panevėžyje – 53 mm. Ir tai dar ne pabaiga.

Šiandien eilinė Atlanto ciklonų serijos žemo slėgio sritis sustiprės virš rytų Lenkijos ir vakarų Baltarusijos ir po pietų lems lietingus orus pietinėje ir rytinėje Lietuvos dalyje. Šeštadienį trumpalaikės liūtys ir gūsingas vėjas laukiami daugelyje Lietuvos rajonų, tačiau didžiausia tikimybė bus šiaurinėje ir rytinėje dalyse.“

Klimatogo teigimu, liaudies išmintis sako, kad „balandžio lietūs – aukso verti“, tačiau tą patį galima sakyti ir apie gegužę ar net birželio pradžią, kai pakankamas drėgmės kiekis ir šiluma lemia spartų augmenijos vystymąsi.

„Aišku, kyla klausimas o kur ta šiluma? O šiluma jau pakeliui: pradedant sekmadieniu, kada debesų danga sklaidysis ir dieną oro temperatūra kils iki 13–17 °C, kitą savaitę didės ne tik maksimali dienos, bet ir minimali nakties oro temperatūra.

Naktį nebebus šalnų ir foninė temperatūra bus 5–12 °C. Dieną, popietinėmis valandomis, oras sušils iki 20–25 °C – net ir pajūryje, nes vėjas pūs iš pietryčių. Be to, tai bus 4–5 dienų sausų orų pertrauka po lietingo laikotarpio“, – teigia jis.

G. Stankūnavičius pažymėjo, kad užsitęsusią vėsą nulėmė didelio masto aukštuminis slėnis, užėmęs visą Šiaurės ir dalį Vidurio Europos, kuriame cirkuliavo poliarinės kilmės oras.

„Būsimą orų atšilimą lems šio didelio masto barinio lauko transformacija. Aukštuminis slėnis pagilės virš Vakarų Europos, o virš Rytų Europos stiprės aukštuminis gūbrys. Dėl to palaipsniui iš vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies, šilta ir drėgna tropinės kilmės oro masė keliaus link pietinės Skandinavijos. Lietuvą pasieks šios oro masės rytinis, sausesnis, pakraštys, dėl to ir orai numatomi be kritulių.“

Grįždamas prie šio vėsaus ir lietingos laikotarpio, paminėjo ir upių hidrologinio režimo pasikeitimą. Anot klimatologo, staigiai ėmė kilti Vidurio Lietuvos upių vandens lygis.

„Pavyzdžiui, Šešupėje, ties Kudirkos Naumiesčiu, per kelias pastarąsias dienas vandens lygis pakilo 2 m, Dubysoje ties Lyduvėnais daugiau nei 1 m, Nevėžyje ties Babtais ir Šešuvyje ties Skirgailiais – beveik 3 metrus.

Sureagavo net ir Neris bei Šventoji, kurios pasižymi gana didele inercija. Toks staigus vandens lygio pakilimas jau nevadinamas pavasario potvyniu, bet lietaus arba šiltojo laikotarpio poplūdžiu. Be to, jis turėtų būti palankus šį mėnesį neršiančioms kai kurioms karpžuvių būrio žuvims“, – nurodė jis.

Taip pat klimatologas teigė, kad sniego danga vis dar laikosi dideliuose Rytų ir Šiaurės Sibiro plotuose, bet situacija per kitą savaitę smarkiai keisis – dėl labai šiltų orų sniego danga daug kur ištirps, liks tik kalnuotose Pietų ir Šiaurės rytų Sibiro rajonuose, Arkties pakrantėje bei Taimyro ir Čiukčių pusiasaliuose. Tuo pačiu dėl to prasidės įprasti šiam metų laikui potvyniai didelėse Sibiro upėse: Jenisiejuje, Lenoje, Janoje, Indigirkoje ir kitur.

„Žemdirbius, sodininkus ir daugelį kitų labai domina tolimesnė orų raida Lietuvoje ir kaip ji galėtų veikti būsimą derlių ar pajamas. Jau dabar galime drąsiai teigti, kad sausros bent vasaros pradžioje nelaukiama, taip pat mažėja ir miškų gaisrų tikimybė. Todėl biomasės prieaugis gegužę ir birželį turėtų būti didesnis lyginant su kelių praeitų metų tuo pačiu sezonu.

Taip pat padidės elektros gamyba mažosiose hidroelektrinėse. Remiantis ilgalaikių meteorologinių prognozių duomenimis šiltesni arba artimi normai orai turėtų Lietuvoje laikytis per artimiausias dvi savaites. Kitas vėsesnis ir lietingesnis laikotarpis numatomas gegužės mėnesio pabaigoje“.