Laidoje „Delfi rytas“ specialistas aiškino, kad kol kas pasaulyje nėra nustatyta didelių pasekmių kovido mutacijų, tačiau trys mutacijos (braziliškoji, Pietų Afrikos ir Jungtinės Karalystės) yra priskiriamos prie susirūpinimą keliančių mutacijų.
„Pastebėta, kad virusai sparčiau plinta, yra didesnė sunkesnės ligos rizika, atitinkamai dažniau sunkiai serga vidutinio amžiaus žmonės, ir, deja, mažesnis vakcinų apsauginis poveikis“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Kalbėdamas konkrečiai apie braziliškąją atmainą, profesorius išskyrė, kad ji maždaug 2,6 karto dažniau (negu diagnozuotas pirmas viruso variantas) sukelia sunkesnę ligos eigą, o į intensyvios terapijos skyrių žmonės patenka 2,2 karto dažniau.
„Lyginant šitas tris atmainas, tai braziliškoji pagal sukeliamos ligos sunkumą – per vidurį. Sunkiausia yra Pietų Afrikos, po to braziliškoji, paskui Jungtinės Karalystės“, – sakė S. Čaplinskas.
Užkrečiamumas didesnis
Pasak profesoriaus, nėra duomenų apie tai, kiek dalelių turi įkvėpti žmogus, kad užsikrėstų koronavirusu, ir kaip tai skiriasi lyginant pirminį viruso variantą su atmainomis.
„Bet yra aišku, kad žmogus išskiria daugiau šitų mutavusių virusų. Tada ir oro tūryje jų koncentracija bus didesnė negu kito žmogaus, kuris išskirs jų mažiau. Atitinkamai, tada ir mažiau oro reikės įkvėpti, kad patektų į kito žmogaus kvėpavimo takus. Kitaip sakant, viruso infekcinė dozė yra mažesnė, reiškia užsikrėsti galima lengviau ir greičiau“, – sakė S. Čaplinskas.
Pasak profesoriaus, užkrečiamumas šia atmaina yra didesnis dėl viruso specifinių baltymų.
„Jie greičiau žmogaus ląstelių AC2 receptoriaus pagalba atrakina žmogaus kūno ląsteles. Turbūt lygiai tas pats atsitinka, dėl ko išsivysto sunkesnė klinika ir jaunesniems žmonėms, ir galbūt ji išsivysto greičiau, kadangi tie receptoriai yra visame žmogaus kūne, įvairių organų ląstelėse. Turbūt tai ir lemia, kad klinikinė eiga gali būti greitesnė ir sunkesnė“, – sakė S. Čaplinskas.
Tikėtina, kad reikės koreguoti vakcinas
Profesorius tik iš dalies sutinka su teiginiu, kad dėl vakcinacijos jau galime matyti tunelio gale.
„Šiame etape, kai kalbame apie šviesą tunelio gale, kalbėdami apie vakcinas, tai įsivaizduojame tą pirmą tunelį, bet iš karto prasideda antras tunelis. Tie žmonės, kurie persirgo metų pradžioje, metų gale greičiausiai nebeturės pakankamo imuniteto prieš natyvinį virusą, o prieš mutavusius virusus, panašu, kad apsauga bus dar mažesnė, ir dar greičiau išblės“, – sakė S. Čaplinskas.
Specialistas svarstė, kad gali būti, kad gali tekti kiekvienais metais modifikuoti vakcinas, panašiai, kaip dabar yra sezoninio gripo atvejais.
Pasak jo, ar visuomenėje įsigalės agresyvesnės viruso formos, priklausys nuo prevencinių priemonių – tiek nespecifinių, tiek ir skiepų.
„Kuo mažiau yra imlių žmonių, tuo mažiau galimybės virusui cirkuliuoti. Reiškia, yra mažesnė apkrova sveikatos sistemai, iš kitos pusės, – mažesnė galimybė virusui mutuoti, susidaryti naujiems pavojingiems štamams“, – sakė S. Čaplinskas.
