Seimo narys Linas Slušnys neslėpė, kad jį nustebino opozicijos siekis sušaukti tokį posėdį, mat, remiantis Seimo Teisės departamento išaiškinimu, taip esą gali būti pakenkta medicinos darbuotojų interesams dėl politikų įsikišimo į derybas tarp Vyriausybės ir medikų.
„Iš principo šiandienos posėdis negali vykti, nes dėl politikų įsikišimo gali būti taip, kad viena iš šalių t. y. Vyriausybė, turės teisę pasitraukti iš derybų. Ką mes čia šiandien darysime? Man yra keista, kad opozicija taip nori pakenkti medikams ir tokiu būdu įsikišti ir patraukti Vyriausybę iš derybų, kas būtų visiškai teisėtas veiksmas. Tai man sunkiai suvokiama“, – kalbėjo jis.
Taip pat pasiūlė, kad apskritai toks posėdis neįvyktų. Aurelijus Veryga sureagavo į L. Slušnio pastabas ir teigė, jog jam keista girdėti pasisakymus, kad kažkam ruošiamasi trukdyti.
„Aš dabar suprantu, kam reikėjo tų kelių dienų ir to protingo termino (posėdis buvo pavėlintas pora dienų – aut. past.). Pirmadienį mes turbūt būtume išgirdę visiškai kitą istoriją ir dabar jau susiorganizuota, pasiruošta, aptarta, bet nesvarbu. Aš manau, kad niekas neturi teisės nieko stabdyti.“, – prašė A. Veryga.
Nors ir toliau nuogąstauta, kad deryboms gali būti pakenkta, bet opozicijai priminus, jog komitetas yra įpareigotas vykdyti parlamentinę kontrolę, posėdis įvyko.
Kreipėsi dėl sutarties atnaujinimo
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys komentavo, kad šiuo metu norima pasiekti „sveikatos priežiūros specialistams naudingesnių ekonominių ir socialinių sąlygų bei papildomų garantijų, nei yra nustatyta dabartiniame kodekse“.
Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas L. Labanauskas komentavo, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. Nacionalinę šakos kolektyvinę sutartį pasirašiusios profesinės sąjungos pagal įstatymus vasario mėnesį kreipėsi į Vyriausybę dėl šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo. Toks prašymas, pasak jo, buvo priimtas ir buvo numatyta tai padaryti.
„Įdomu tai, kad Vyriausybės priėmimo metu prisistatė mūsų keturios profesinės sąjungos ir profesinė sąjunga „Solidarumas“. Kitos prisistatė vėliau, bet mes dėl to problemų tikrai nekeliame. Kovo 4 d., ministro įsakymu, buvo sudaryta derybinė grupė vesti derybas su profesinėmis sąjungomis, vadove buvo paskirta viceministrė Živilė Simonaitytė ir pagal tai, ką nurodo darbo kodeksas, (…) kovo 26 d. buvo suorganizuotas posėdis visų profesinių sąjungų. Kadangi jų buvo daugiau, buvo sudarytos keturios darbo grupės. (…) Vadinasi, iki kovo 26 d. viskas vyko taip, kaip ir numatyta įstatymuose, jokių problemų niekas nekėlė“, – tikino L. Labanauskas.
Tačiau, jo teigimu, paskui stojo tyla ir balandžio 9 d. jų keturios profesinės sąjungos gavo žinią, kad nebus pradėtos derybos su jomis dėl sutarties atnaujinimo.
„Aišku, didelių paaiškinimų nebuvo, bet visą laiką girdime žodinį paaiškinimą, kad Vyriausybė nusprendė ir išaiškino, jog turi būti viena šakos sutartis. (…) Taip pat buvo pakeista derybų vadovė ir balandžio 12 d. išgirdome, kad visos profesinės sąjungos turi būtų „suvarytos“ į vieną vietą, kas netgi pažeidžia Konstitucijos straipsnį.
(…) Mes galiausiai kreipėmės, kad tai nebuvo jokios derybos, o buvo tiesiog pasišnekėjimas, ir paprašėme įstatymų nustatyta tvarka vis tik sušaukti mūsų prisistačiusių šalių posėdį dėl kolektyvinio darbo ginčo.“
L. Labanausko teigimu, balandžio 26 d. jie gavo atsakymą, kad ministerija atsisako sušaukti tokį posėdį, o kreipusis dar keletą kartų ir gavus neigiamus atsakymus, telieka streikas.
Šias profesines sąjungas atstovaujantis Nerijus Kasiliauskas tikino, kad kaip ir politinės partijos, taip ir profesinės sąjungos neprivalo pateikti vienos pozicijos ir turi teisę derėtis atskirai.
„Jeigu devynioms organizacijoms nepavyksta rasti bendro vardiklio, nes jos turi derybose būti kaip viena šalis, tada naujasis darbo kodeksas išsprendė taip, kad pasirašo tos, kurios susitaria, nes kolektyvinė sutartis nesikerta su kito lauku.
Skirtingai nei sako Teisės departamentas, kolektyvinė sutartis galioja tik jos nariams. (...) Juo labiau, dėl to ir buvo pasirašytos dvi kolektyvinės sutartys, biudžetinė ir viešojo sektoriaus, nes sujungti biudžetines ir viešąsias įstaigas yra ir neįmanoma.“
Neigė kaltinimus
SAM derybinės darbo grupės vadovų pavaduotoja Eglė Butkevičienė komentavo, kad dabar jau yra vykę du parengiamieji derybiniai posėdžiai. Gegužės 3 d. galiausiai įvyko derybinis posėdis dėl šakos kolektyvinės sutarties pasirašymo.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ministerija veikia jai Vyriausybės suteiktų įgaliojimų ribose. Priešderybiniai posėdžiai vyko kovo 9 d. ir kovo 26 d., todėl pasakymas, kad kovo 26 d. derybos užsibaigė yra netiesa, nes tai buvo priešderybinis posėdis. Jų metu abi šalys – tiek ministerija, tiek atstovaujanti darbdavį, tiek ir prisistačiusios profesinių sąjungų organizacijos, bendrai sprendė klausimą, kokios būtų galimybės dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo. Vienos ar kelių (…) atsižvelgiant į ankstesnę praktiką ir įgaliojimus.“
Jos teigimu, pasiūlymas buvo toks, kad tai galėtų būti viena šakos kolektyvinė sutartis su bendrosiomis sąlygomis ir apimanti specialiąsias sąlygas, kurios būtų taikomos biudžetinių, viešųjų įstaigų ir greitos medicininės pagalbos darbuotojams.
„Toks variantas yra apsvarstytas, užfiksuotas protokole ir su juo sutiko visos pirmajame posėdyje dalyvavusios šalys. Tarp jų buvo ir gerbiamas Liutauras. Antrasis posėdis įvyko pirmadienį, gegužės 3 d., kurio metu toliau kolektyvinės sutarties derybų šalys sprendė tolimesnius susijusius klausimus.
Turbūt tenka pripažinti, kad pats derybinis procesas nėra toks sklandus, koks galėtų būti. Tiesiog gal yra nesutarimų tarp pačių profesinių sąjungų, tačiau tikrai didžioji jų dalis yra pasirengusi derinti tarpusavio interesus su tikslu pasiekti vieningą, darbuotojus atstovaujančią šalies poziciją.“
Ji pažymėjo, kad derybinis procesas vyksta ir jau yra įvykę du derybiniai posėdžiai, kurių metu yra derinami šalių interesai. Vis dėlto L. Labanauskas prieštaravo tokiems teiginiams ir pabrėžė, kad dviejų posėdžių negalima vadinti derybiniais, taip pat teisininkas išaiškino, kad gali būti kelios kolektyvinės sutartys, o ir jis pats su tuo tikrai nesutiko. Mat jie niekada nepristatė jokio bendro dokumento, o pristatė tik savo profesinių sąjungų dokumentą, taip pat nebuvo ir jokia sutartis pasirašyta.
R. Žemaitaitis kėlė klausimą, kodėl buvo delsiama iki paskutinės dienos, kada buvo galima sudaryti ginčų komisiją ir kartu klausė, kas pateikė išvadą, kad galima vesti derybas tik su viena profesine sąjunga ir kad turi būti tik viena kolektyvinė sutartis.
„Turime raštą Socialinės darbo ir apsaugos ministerijos poziciją, kur būtent išdėstoma pozicija nagrinėjamu klausimu. (…) Žinoma, ir per tuos du priešderybinius posėdžius bandėme aiškintis, ar turi būti sudaryta viena kolektyvinė sutartis ir dėl to atsižvelgę į pateiktą poziciją tiek Vyriausybės, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, buvo prieita prie išvados, kad vis dėlto ministerija turi įgaliojimus derėtis ir pasirašyti tik vieną šakos kolektyvinę sutartį.“
SADM Socialinio dialogo atstovė Aušra Putk sakė, kad jie buvo pasisakę, jog turėtų būtų siekiama, kad būtų pasirašyta šakos viena kolektyvinė sutartis.
„Tai nurodyta ir mūsų nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje 2021 m., kad profesinės sąjungos kviečia vienos kolektyvinės sutarties. Dėl šios priežasties mes, kaip ir SAM, turime įsipareigojimą dėl derybų paskelbti šią informaciją viešai, kad visos profsąjungos žinotų ir galėtų prisistatyti. Taip pat yra argumentas, kad nacionalinė sveikatos sistema yra viena. Taip pat dar vienas iš tų argumentų (…) teisinis reguliavimas nenumato galimybės prisijungti jau prie esamos sutarties. Šiuo metu su biudžetininkais baigė galioti sutartis, todėl egzistuoja visos galimybės siekti vienos šakos kolektyvinės sutarties. Taip pat ir Vyriausybė įgaliojo daryti vieną sutartį.“
Kovido priedams gali prireikti 200 mln. eurų
Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos atstovas Arvydas Dambrauskas teigė, kad dėl Lietuvos gydytojų sąjungos kaltės dabar yra vilkinamos derybos, o pati sąjunga irgi neatvyksta tartis. Pasak jo, ši sąjunga turėtų atskirai tartis su ministerija. Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė priminė, kad SAM reikalavimas jungtis prie vienos šakinės sutarties nėra nauja praktika, o jau praeitos Vyriausybės taikyta praktika.
„Vis dėlto turėtume dėl atstovaujamų žmonių ambicijas šiek tiek nuleisti, tarpusavyje sutarti ir priimti vieningą sutartį, nes tai išreiškė ir Vyriausybė, ir darbdaviai. Negalima sakyti, kad derybos nevyksta, tiesiog tai mūsų, kaip profesinių sąjungų, nesutarimus. (…) Iš tikrųjų yra pasirašytas susitarimas, kad atlyginimai turi kilti ir tam turi būti numatytos lėšos. Šioje vietoje tikrai labai norėčiau paprašyti valdančiųjų ir opozicijos rasti šias lėšas. Kitu atveju nematome prasmės pasirašyti sutartis, jeigu jos nebus vykdomos“, – tikino ji.
A. Verygai vadovų atstovai pažėrė kritikos, kad jis pats lengva ranka pasirašė dabar galiojančią kolektyvinę sutartį ir nei nuo 2019 m., nei nuo 2020 m. sausio 1 d. nebuvo keliami paslaugų įkainiai. Taip pat esą tuo metu L. Labanausko vadovaujama Lietuvos gydytojų sąjunga tylėjo, tačiau „atsibudo“ tik 2020 m. pab., kai tvirtinant biudžetą nebuvo numatyta pinigų medicinos darbuotojams. Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos atstovė Violeta Grigienė teigė, kad kad derybos tikrai vyksta.
A. Dulkys, kalbėdamas apie pinigus, pasakė keletą sakinių, kad šiuo metu asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio padidinimui poreikis yra ženkliai didesnis nei yra esamo Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) galimybės.
„Ta problema keliasi iš metų į metus, nepaisant kokios buvo anksčiau sutartys. Aš tikrai labai korektiškai kalbu, bet reikia pripažinti, kad jos niekada nebuvo numatomos tiesiogiai biudžete. Jeigu kažkas ir buvo padaroma, o tikrai buvo padaroma, būkime objektyvūs, nes buvo ir medikų atlyginimai didinami ankstesniais metais, bet tai buvo daroma arba iš rezervų, arba pačių įstaigų vidinių resursų sąskaita. Tačiau, kad valstybė sąžiningai parodytų biudžete, ko iš tikrųjų reikia, kad tas susitarimas būtų vykdomas, nebuvo.“
Pasak jo, dabar matoma, kad yra pasikeitusios antrojo karantino aplinkybės ir daroma prielaida, kad jeigu jis truktų apie šešis mėnesius, tuomet vien kovido priedams planuojamų išteklių poreikis yra išaugęs ir reikėtų apie 200 mln. eurų.
„Noriu atsakingai pasakyti, kad Vyriausybė tai užtikrins, bet tai yra tik pandemijos dalykai. Labai teisingai keliamas klausimas, kad turime turėti tokią sutartį, iš kurios paskui tiesiogiai į biudžeto formavime pasimatytų visi dalykai. Visi dalyviai jaustųsi saugūs“, – aiškino jis.
Išklausęs visus pasisakiusius, A. Veryga tikino, kad vis dėlto SAM privalo įsiklausyti į profesinių sąjungų nuogąstavimus ir sudaryti ginčų komisiją, kad nebūtų pradėti streikai. Asta Kubilienė palinkėjo kantrybės, nes tiki, kad SAM įgyvendina premjerės nurodymą, jog pinigų vis dėlto nebus medikų atlyginimų kėlimui.
