Laidoje „Pokalbis su Daiva Žeimyte-Biliene“ paklausus, ar tai – tik kompromisinis variantas, ar dokumentas, kuris galės padės spręsti problemą, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad visgi toks variantas – orus kompromisas.

„Aš manau, kad tas variantas yra kompromisinis. Kompromiso paieškos užtruko ilgiau negu pirminis pažadas užregistruoti įstatymo projektą per šimtą dienų. Su neformalia darbo grupe, kurią sudaro koalicijoje veikiančios politinės partijos ir jų atstovai, mes dirbome pusę metų ir priėjome prie tokio įstatymo projekto, kurį vadinčiau kompromisiniu. Kita vertus, tai, manau, yra orus įstatymo projektas, taikomas tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties porų asmenims ir užtikrinantis pamatines šių asmenų teises“, – sako politikas.

Anot jo, svarbiausia, kad partneriams šis įstatymas suteiktų civilinį statusą.

Tomas Vytautas Raskevičius

„Jis sprendžia realias problemas. Rengdami įstatymo projektą, konsultavomės su bendruomenės atstovais ir su šioje srityje dirbančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Taip, LGBT bendruomenė turėjo šiek tiek didesnių lūkesčių, kalbant apie šį įstatymo projektą, bet manome, kad tai tikrai puikus kompromisinis variantas, kuris gali padėti spręsti didelę dalį iškylančių praktinių problemų.

Rengdami įstatymo projektą, mes suskaičiavome, kokias konkrečiai teises ir pareigas Partnerystės įstatymas suteiktų.

Tokių teisių ir pareigų subjektams yra virš trisdešimties, o pats svarbiausias dalykas, įtvirtinamas šiuo projektu, tas, kad partneriams minėtas įstatymas suteiktų civilinį statusą. Tai reiškia, kad šie asmenys teisiškai taptų susiję ir jiems būtų taikomos įvairiuose teisės aktuose įtvirtintos susijusiems asmenims taikomos teisės bei pareigos“, – tikina pašnekovas.

Kokie lūkesčiai nebuvo išpildyti?

Paklausus, kokių lūkesčių šis įstatymo projektas neišpildė, pašnekovas įvardijo kelis svarbiausius dalykus.

„Man atrodo, pats didžiausias kompromisas, kurį įtvirtino Partnerystės įstatymas, tas, kad pasirinkome tokį modelį, jog šiuo įstatymu visiškai nereguliuojami partnerių santykiai su nepilnamečiais vaikais, ir čia nekalbame apie įsivaikinimą, kas yra visiškai kita istorija, dabar šis institutas rezervuotas tik susituokusioms poroms, bet mes ir neįtraukėme į įstatymą tėvystės pripažinimo klausimo.

Pavyzdžiui, kalbant apie skirtingos lyties poras, akivaizdu, kad tokioje poroje, kuri yra partnerystė, gimus vaikeliui, tėvai turės apsilankyti pas notarą, kad pripažintų tėvystę. Man labai norėtųsi, kad įstatymai atlieptų socialinę realybę ir mūsų visuomenėje vykstančius reiškinius. Galiu savo asmeniniu pavyzdžiu paliudyti, kad vaikai jau auga tos pačios lyties porose, ir šiandien šis įstatymas niekaip tų vaikų teisėtų lūkesčių neapgins.“

Paklausus, kodėl visgi buvo nuspręsta neįtraukti šio vaikų teisių klausimo, politikas teigė, kad toks įstatymo variantas yra kompromisinis ir šiuo metu mūsų visuomenėje toks įmanomas.

Tomas Vytautas Raskevičius, Aušrinė Armonaitė

„Aš pavadinčiau tai kompromiso paieškomis. Be to, parengtas toks projektas, kuris šiandien mūsų visuomenėje yra politiškai įmanomas. Aš tikiu, kad dauguma Seimo narių už tokį įstatymo projektą, kuris labai aiškiai numato riboženklius ir skirtumus tarp partnerystės ir santuokos, gali balsuoti ir padaryti didelį progresą Lietuvos žmogaus teisių srityje apsaugodami nesusituokusių, bet kartu gyvenančių porų teises.“

O opozicijos atstovai teigia, kad nepavyks šiame Seime išspręsti partnerystės klausimo, nes pritrūks balsų.

„Aš būčiau nustebęs, jeigu jie sakytų kaip nors kitaip, o opozicijos turbūt toks darbas – visaip bandyti sukirsti ir sabotuoti valdančiosios daugumos siūlomus projektus ar iniciatyvas. Aš pasikartosiu, kad šis projektas nėra parengtas Laisvės partijos iniciatyva, jis parengtas valdančiosios koalicijos formatu; žinome, kad kai kurių koalicijos partnerių nuomonės išsiskiria dėl šio klausimo. Prieš užregistruodami projektą, jį derinsime ir su kitomis opozicijoje veikiančiomis politinėmis grupėmis, pavyzdžiui, su socialdemokratų frakcija, ir tikimės, kad balsų užteks šiam svarbiam teisės aktui priimti.“

Tikina, kad bando spręsti komunikacinę bėdą

Paklausus, gal visgi Partnerystės įstatymo viena iš pagrindinių bėdų gali būti komunikacija, kai dėmesys nukreipiamas daugiausia tik į homoseksualias, o ne į heteroseksualias poras, politikas tikino, kad pastaruoju metu daugiausia ir bandoma kalbėti ne tik apie tos pačios lyties poras.

„Aš pritarčiau, kad diskutuojant apie partnerystės institutą pagrindinis dėmesys kreipiamas į tos pačios lyties poras. Taip, tai svarbu. Lietuva yra iš šešių Europos Sąjungos valstybių, kurioje šie santykiai niekaip nereglamentuoti, bet minėtas įstatymas taip pat labai aktualus ir svarbus skirtingų lyčių poroms. Mes, rengdami šį įstatymą, šiek tiek susipažinome ir su statistiniais duomenimis.

Pagal Lietuvos statistikos kaupiamus duomenis, Lietuvoje amžiaus grupėje nuo 20 iki 49 metų – 600 tūstančių žmonių, kurie niekada nėra sudarę santuokos, aš, aišku, nenoriu pasakyti, kad visi jie gyvena sukūrę bendrus santykius, sudaro bendrą namų ūkį, bet tikrai daugeliui iš jų toks įstatymas labai aktualus. Jūs pasiteiravote apie komunikacinę bėdą, o, man atrodo, kad paskutiniu metu tik ir kartoju šio įstatymo poreikį skirtingoms lyties poroms.

Bet natūralu, kad visuomenės dėmesys krypsta į tą temą, kuri yra vertybiškai sudėtinga ir galbūt dar mažai išdiskutuota, – poreikį sureguliuoti ir tos pačios lyties porų santykius.“

Kaip vertina prezidentūros apklausas?

Anot jo, kalbant apie požiūrį į homoseksualus Lietuvoje turi įtakos ir amžiaus skirtumai tarp kartų. Pavyzdžiui, vyresnių kartų žmonės iki 93-iųjų metų gyveno tokioje teisinėje aplinkoje, kai homoseksualumas laikytas baudžiamuoju nusikaltimu.

„Manau, ta amžiaus skirtis yra padiktuota ir objektyvių aplinkybių. Tikriausiai jaunesni žmonės renkasi viešąją ar populiariąją kultūrą ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o vyresnių kartų žmonės iki 93-iųjų metų gyveno tokioje teisinėje aplinkoje, kur homoseksualumas laikytas baudžiamuoju nusikaltimu. Tiesiog reikia pripažinti, kad pokyčiai niekada neįvyksta per naktį. Manau, Lietuva yra savotiškas žmogaus teisių stebuklas. Kartais tos diskusijos sudėtingos, karštos, vos ne susipykstame ar susimušame, bet mes esame demokratiška visuomenė, diskutuojame tais klausimais, o ne slepiame juos po kilimu. Džiaugiuosi procesais, kurie vyksta. Neabejoju, kad diskutuojant bus priimti teisingi sprendimai“, – sako politikas.

Santuoka

Paklausus, ką mano apie prezidentūros inicijuojamas apklausas homoseksualių asmenų atžvilgiu, pašnekovas sako, jog tokias apklausas jis vertina kaip kvietimą dirbti ir aiškinti žmonėms šio įstatymo aktualumą dar labiau ir aiškiau.

„Matote, aš norėčiau prisipažinti, kad irgi esu už tradicines vertybes. O kokios tos tradicinės vertybės? Pagarba, įsipareigojimas vienas kitam, o Partnerystės įstatymas iš esmės įtvirtina ir skatina tokias vertybes – dviejų žmonių rūpestį vienas kitu. <...>. Kalbant apie tai, kaip naudojamasi tomis apklausomis, aišku, kad kiekvienas politikas, kiekvienas valstybės vadovas pasirenka savo strategiją. Aš į apklausą reaguoju kaip į kvietimą stengtis ir dirbti dar labiau, aiškinant žmonėms, kodėl šis įstatymas reikalingas Lietuvoje šiandien, o ne rytoj“, – sako politikas.

Kaip vertina „Šeimos gynimo maršo“ idėją?

Paklausus, ką politikas galvoja apie „Šeimos gynimo maršo“ idėją, pašnekovas tikino, kad tai – žmonių teisė rinktis.

„Aš vertinu tai kaip piliečių teisę eiti į susirinkimus. Matote, aš stengiuosi per daug nesidomėti tuo renginiu, matau įvairių komentarų viešoje erdvėje; manau, jeigu renginyje bus neapykantos proveržių, tam tikros institucijos atliks savo darbą.“

„Dar kartą noriu pasinaudoti proga ir pakviesti visus nuomonės formuotojus, nesvarbu, ar tai būtų politikai, ar bažnyčios atstovai, kviesti žmones užmegzti dialogą, o ne susipriešinti, manau, tai būtų geriausia strategija.“

Pasiteiravus, ar nemano, kad tokie renginiai gali paskatinti visuomenę susiskaldyti, politikas tikino, kad skirtingos nuomonės – kiekvieno žmogaus teisė.

„Manau, galbūt ir gali, bet traktuoju, kad nuomonių įvairovė yra demokratinio proceso dalis, ir žmonės, kurių nuomonės skirtingos, turi pamatinę teisę savo įsitikinimus išreikšti.“

Apie tragišką įvykį Latvijoje

Latviją praėjusią savaitę sukrėtė gėjaus, kurio drabužiai buvo aplieti degalais ir padegti, mirtis; aktyvistai incidentą vadina homofobiniu išpuoliu ir kaltina policiją neveiklumu. 29 metų Normundas Kindzulis, greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojas, balandžio 23-iosios paryčiais nudegė 85 proc. kūno paviršiaus ir trečiadienį mirė.

„Manau, kad ši situacija yra tragiška. Didžiausią susirūpinimą kelia faktas, kad, mano žiniomis, tas vaikinas kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl persekiojimų, homofobinių komentarų, o tai yra neapykantos kalba. Teisėsaugos institucijos nesiėmė jokių veiksmų ir labai gaila, kad ilgainiui toks elgesys peraugo į konkrečius veiksmus. Išties nesprendžiamos, nustumiamos į paraštes problemos per ilgą laiką sukelia tokių problemų, apie kurias mes kalbame.

Aš, kaip politikas ir Lietuvos respublikos pilietis, renkuosi ne bėgti nuo problemų, o jas spręsti. Taip, visuomenės nepakantumas LGBT asmenims yra problema ne tik Latvijoje, tai problema ir Lietuvoje, bet mes nebegalime ilgiau nuo to slėptis. Turime imtis aktyvių žingsnių jai spręsti“, – sako politikas.

Politikas prisipažįsta, kad ir pats sulaukia labai daug grasinančių žinučių socialiniuose tinkluose.

„Socialiniuose tinkluose nuolatos sulaukiu grasinančių, susidorojimą skatinančių žinučių. Jos susijusios su tuo, kas vyksta viešoje erdvėje, pavyzdžiui, paviešinus Partnerystės įstatymo projektą; kokią antrą parą gyvenu toje neapykantos komentarų lavinoje, bet aš sąmoningai pasirinkau tokį kelią, turbūt tokia yra kaina, kurią reikia užmokėti už pokyčius“, – sako jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (972)