Profesorius V. Usonis pabrėžė, kad dabartinis šalies tikslas yra visuomenės imuniteto sudarymas.
„Visada norisi, kad būtų anksčiau, greičiau, ypač, kai kalbame apie ligų kontrolę. Yra kaip yra, pristatyta šiandien, tai jau geras žingsnis. Mes pereiname prie naujo etapo – rizikos grupių skiepijimo strategijos tikslas yra užtikrinti vakcinų tiekimo visą sistemą, paruošti sistemą, įsteigti skiepijimo punktus, paskiepyti didžiausios rizikos grupes.
Tai dabar turėtume suformuluoti kitą tikslą – visuomenės imuniteto sudarymas. Apie tai mažiau kalbame. Girdime, kad daugiau, greičiau skiepysime, bet tai yra metodas. O turėtume kalbėti apie tikslą, ko siekiame“, – sakė V. Usonis.
Jis teigė, kad pagrindinis tikslas dabar yra 60–70 procentų populiacijos vakcinavimas.
„Šitam tikslui pasiekti dabar atidaroma visuotinio skiepijimo galimybė. Klausimas – kaip ji bus realizuojama. Apie teoriją kalbant čia galima eiti 2 keliais: skiepyti visą visuomenę ir laukti, kol mes visi po truputį būsime paskiepyti, rasime galimybes tam. Kitas kelias – mišrus. Viena vertus, skiepyti tuos žmones, kuriuos yra galimybė skiepyti šiandien ir tą derinti su kryptingu skiepijimu mažesnių kolektyvų. Siekiant to paties tikslo – kolektyvinio imuniteto sudarymo“, – sakė jis.
Profesorius teigė, kad itin didelį kolektyvinį imunitetą būtų galima pasiekti įmonėse.
„Esmė tai, kad mes galime siekti visuomenės imuniteto visos šalies mastu, mes galime tą kolektyvo imunitetą labai greitai pasiekti mažo kolektyvo mastu. Pavyzdžiui, nedidelė įmonė, kurioje dirba tarkime 100–300 darbuotojų. Jie galėtų būti kryptingai paskiepyti ir šiame kolektyve jau galima pasiekti labai aukštą gal net 90 procentų ar didesnį kolektyvinį imunitetą. Ir taip galime sudaryti tokią nedidelę saugumo salelę“, – siūlė profesorius.
Jis teigė, kad „kolektyvas ne mėnulyje gyvena“ – jie prisidės prie visos šalies kolektyvinio imuniteto formavimo.
„Tačiau tuo pačiu toks kolektyvas galės greičiau atsidaryti savo įprastai veiklai. Nes jo kolektyvinis imunitetas gali būti pasiektas žymiai greičiau“, – savo pasiūlymą aiškino laidos pašnekovas.
V. Usonis tikino, kad bendrai sutelkti valstybės ir verslo resursai norimą tikslą artintų.
„Tokio kolektyvinio imuniteto siekiant galime kooperuoti resursus. Tiek valstybės sveikatos sistemos resursus, tiek ir verslo resursus organizuojant skiepijimo procesą. Galų gale tai leistų greičiau pasiekti norimą tikslą“, – teigė V. Usonis.
Profesoriaus nuomone didesnėje įmonėse galėtų būti atidaryti skiepų kabinetai, verslo atstovai pasiruošę sudaryti sąrašus, sąlygas skiepijimui įmonėse.
„Tai būtų žingsnis siekiant to didžiojo imuniteto visuomenės mastu. O tokiam mažam kolektyve sudarius tokį aukštą kolektyvinį imunitetą, jis galėtų greičiau atsidaryti įprastai veiklai. Taip žingsnis po žingsnio, sukuriant vieną kitą saugią salelę greičiau grįžti prie mums labiau priimtino gyvenimo“, – Žinių radijo laidoje „Dienos“ klausimas aiškino V. Usonis.
Jis teigė, kad šiuo metu tam tikra prasme „perkamos“ vakcinos nuo koronaviruso taip pat galėtų būti.
„Šiandien tai dalinai galėtų būti įmanoma. Dabar strategija tokia – vakcinos yra skirstomos tarp valstybių, jų viduje jos skirstomos nekomerciniais principais. Todėl nusipirkti vakciną šiandien yra neįmanoma, tokia yra politika, strategija, manau, kad tai yra teisinga. Bet mes galime kooperuoti lėšas. Jeigu yra pakankamai vakcinos, bet trūksta infrastruktūros tą vakciną greičiau skiepyti, čia būtų sritis to kooperavimo.
Gavus vakciną iš valstybinių resursų nemokamai, bet prisidėti savo lėšomis prie šios vakcinos išskiepijimo procedūros. Toks kelias yra galimas, jis žinomas“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ ketvirtadienį teigė profesorius V. Usonis.
