Delfi gavo vykstančių į kelionę žmonių sąrašą. Delegaciją sudaro iš viso 13 žmonių – jame, be G. Nausėdos, yra du prezidento vyriausieji patarėjai, ambasadorius, trys šalies vadovo patarėjai, protokolo skyriaus specialistas, fotografas, operatorius ir trys apsaugos darbuotojai.
Maldeikis: tokio dydžio delegacija atrodo keistai
Kaip portalui sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Matas Maldeikis, toks į Porto miestą Portugalijoje vykstančių žmonių skaičius yra neracionalus.
„Ypač keistai atrodo, kai ten, kur bus svarstomi socialinio ramsčio klausimai – apie tuos žmones, kuriems labiausiai reikalinga socialinė parama, važiuoja tokio dydžio delegacija. Ypač kai kalbame apie tokį sunkų metą, kai yra pandemija, kai matome vis didėjančią socialinę nelygybę pasaulyje ir pas mus“, – sakė politikas.
Jis pateikė pavyzdį, kad į minimą renginį nevyks Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
„Mes turime Vokietijos pavyzdį, kur ponia Merkel nevažiuoja, o važiuoja socialinės apsaugos ministrė į tą neformalią EVT, tvarkyti socialinius klausimus, tokiu būdu demonstruodama, kad ji supranta, kas yra socialinė politika. O Lietuva siunčia tokio dydžio delegaciją, kur net nelabai aišku, kam tiek yra besidubliuojančių (funkcijų darbuotojų – aut.p.). Labai keistai atrodo tokiu metu, tokio dydžio delegacija“, – pabrėžė M. Maldeikis.
Kainuoja, jo teigimu, ne tik kelionės bilietai, tačiau ir apgyvendinimas, kitos išlaidos.
„Tai yra dešimtys tūkstančių eurų. Tokiame renginyje, kur kitų nebus susitikime, o pagal formatą būna tiesiog ministras pirmininkas ir jo patarėjas arba prezidentas ir jo patarėjas, (…) Lietuva važiuoja su tokia delegacija, kur visiškai neaišku, ką jie ten darys“, – teigė TS-LKD frakcijos atstovas.
M. Maldeikis prisiminė, kaip pats dirbo Protokolo skyriuje Seime. Jo teigimu, dėl tokios delegacijos gali kilti ir transportavimo problemų.
„Lietuvos delegacija su tokiu dydžiu ten atrodys keistai. (…) Čia nėra kaltinimas, tai tiesiog požiūris į šiuo metu esančią pandeminę, socialinę situaciją – kai tu važiuoji svarstyti socialinius klausimus tokiu metu su tokia delegacija. Tai visų pirma yra požiūrio klausimas ir į tai, kaip žmogus supranta tą pačią socialinę politiką“, – pridūrė parlamentaras.
Pavilionis: prezidento dalyvavimas mažų mažiausiai keistas
Tokiai nuomonei antrino ir buvęs diplomatas, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis, kuris pažymėjo, kad į tokio tipo neformalius susitikimus yra įprasta siųsti labai mažas delegacijas.
„Neformalių viršūnių tarybų (…) tikslas yra atitrūkti nuo delegacijų, nuo sostinių, nuvažiuoti į kažkokią nuostabią vietą ir laisvai nuo įsipareigojimų ar tave prižiūrinčių žmonių diskutuoti jautriais klausimais, kuriais sunku susitarti tuose biurokratiniuose rėmuose Briuselyje ir galbūt atrasti kažkokius naujus sprendimus“, – paaiškino politikas.
Jo teigimu, papildomas personalas tokiais atvejais tiesiog nėra reikalingas.
„Suprantu, kad reikalinga apsauga, bet tikslas yra lyderį palikti vieną. Čia didelis klausimas, ką daro likusi delegacijos dalis, kuris iš esmės, na ką, – geria skanų vyną nuostabiuose Porto ar kituose restoranuose. Jų vizitas tikrai kainuoja labai daug“, – teigė Ž. Pavilionis.
Kartu jis atkreipė dėmesį ir į kitą aspektą. Seimo nario teigimu, socialiniais klausimais į tokį susitikimą turėtų vykti premjerė, o ne prezidentas.
„Tai yra įdarbinimas, skurdas, atskirties mažinimas, gal net kokie mokestiniai dalykai – ten turi dalyvauti žmonės, kuriuos palikus be jokių užrašų ir delegacijų, jie kaip žuvys vandenyje atstovautų savo Vyriausybės politikai, kurią puikiai žino“, – pabrėžė URK pirmininkas.
Ž. Pavilionio teigimu, tokiuose susitikimuose gali būti svarstomi įvairiausi, tuo pačiu ir Lietuvai nepalankūs sprendimai.
„Vien tai, kad šiuo metu ten dalyvaus prezidentas, kuris tikrai neatspindi Vyriausybės nuostatų, jis turi kažkokią viziją apie gerovės valstybę, kurios iš esmės niekas nesupranta, tai aš suprantu, kad jis galės ramiai pasikalbėti, bet turi suprasti, kad ten gali gimti konstituciniai sprendimai, kurie turi būti autentiškai susiję su demokratiškai išrinktomis vyriausybėm ir parlamentais“, – pažymėjo parlamentaras.
Socialinės politikos klausimai, pasak jo, – išimtinai Vyriausybės kompetencija.
„Tas dalyvavimas yra mažų mažiausiai keistas, jei ne antikonstitucinis“, – teigė Ž. Pavilionis.
Jis sakė suprantantis, kad prezidentūra gavo kvietimą į šį renginį, tačiau, Ž. Pavilionio nuomone, vis tiek turėjo perleisti vykimą premjerei.
„Jeigu tu gauni laišką ne tuo adresu, paprastai garbingas, sąžiningas žmogus paskambina į kaimyno duris ir sako, kad gavo laišką ir ką darom. Net jei jis mano, kad laiškas jam buvo adresuotas, tada susėda, išgeria arbatėlės, pakalba. Kaip buvo prezidento Adamkaus ir Brazausko laikais – jie susėsdavo (…) ir gražiai nuspręsdavo, kas kur važiuoja. Taip turėtų būti ir šį kartą“, – akcentavo Ž. Pavilionis.
Apie artėjančią neformalią EVT lakoniškai trečiadienį po Vyriausybės posėdžio pakomentavo ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„Aš ką manau, tą ir manau. Didžioji dauguma klausimų, kurie yra svarstomi neformalioje taryboje, yra tie, kurių įgyvendinimo svertus turi Vyriausybė ir Seimas“, – teigė Vyriausybės vadovė.
Prezidentūra ne kartą buvo akcentavusi, kad neplanuoja perleisti dalyvavimo EVT posėdžiuose ministrei pirmininkei. G. Nausėda taip pat teigė nematantis galimybės vizitais į EVT keistis su I. Šimonytė, priklausomai nuo susitikimuose aptariamų temų.
Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija pripažino, kad ERK ir URK, teikdami rekomendacijas dėl G. Nausėdos atstovavimo Lietuvai EVT, peržengė kompetencijos ribas. Vis dėlto valdantieji tokio sprendimo nesureikšmino. Apie tai galite skaityti čia.
Tiesa, prieš artėjantį šios savaitės neformalų EVT, Seimo komitetai nusprendė neteikti rekomendacijos, kas turėtų vykti į Portugaliją.
Gegužės 7-8 d. ES vadovai susitiks Porte, kad aptartų socialinius klausimus. Po gegužės 7 d. pirmininkaujančios Portugalijos rengiamos socialinių reikalų aukšto lygio konferencijos įvyks neformalus EVT susitikimas socialiniais klausimais ir Porto deklaracijos tvirtinimas.
