Dėl besitęsiančios pandemijos tremtinių ir politinių kalinių vardų, pavardžių ir likimų skaitymo akciją antrus metus iš eilės nuspręsta perkelti į virtualią erdvę – specialiai sukurtą Gedulo ir vilties dienos platformą.

Praėjusių metų praktika parodė, jog skaitmeninės priemonės bendram tikslui – istorijos išsaugojimui – gali sujungti dar daugiau lietuvių visame pasaulyje. Virtualūs skaitymai truko parą, o jų metu prisijungė daugiau nei 200 lietuvių iš Lietuvos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Italijos, Belgijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos, Kanados, Vokietijos, Liuksemburgo, Estijos, Kipro, Argentinos, Sakartvelo, Japonijos, Graikijos.

Tokio pobūdžio tiesioginė transliacija, kurios metu skaitė skirtingi žmonės, sulaukė didelio susidomėjimo. Skaitymuose dalyvavo ne tik lietuviai iš viso pasaulio, bet ir visuomenėje gerai žinomi žmonės: žurnalistas Rytis Zemkauskas, humoristas Paulius Ambrazevičius, vestuvių planuotoja Laura Vagonė.

Šiemet šeštą kartą iš eilės vyksiantys skaitymai taip pat bus įgyvendinami vaizdo skambučių pagalba, susisiekiant su visais iš anksto užsiregistravusiais į skaitymus. Skaitymai, kaip ir įprasta, truks parą, o jų metu tikimasi įgarsinti 40 000 tremtinių bei politinių kalinių vardų ir likimų.

„Praėjusiais metais turėjome baimių, jog virtualūs skaitymai nepritrauks tiek daug visuomenės susidomėjimo, nes pandeminiai virtualūs renginiai ir įvykiai jau tapo kasdienybe. Visgi, tiek dalyvių, tiek žiūrovų skaičius praaugo lūkesčius.

Jei ne virtualūs skaitymai, niekada nebūtume sugebėję pritraukti tiek daug lietuvių iš tolimiausių pasaulio šalių bei suteikti galimybę įprasminti lietuvių tremtinių istoriją, kad ir kur bebūtume. Tam tikra prasme sukūrėme istorijos tiltus visame pasaulyje ir šiemet šią tradiciją tęsiame“, – teigia projekto „Misija Sibiras“ vadovė Aistė Eidukaitytė.

Taip pat projektas „Misija Sibiras“ Gedulo ir vilties dieną 11:59 val. organizuoja Visuotinę tylos minutę, kurios metu lietuviai 1 minutei bus kviečiami sustoti ir taip pagerbti tūkstančius nuo sovietų režimo nukentėjusių žmonių. Tradiciškai prie tylos minutės prisijungs Lietuvos ugdymo įstaigos, bendruomenės, valstybinės institucijos ir žiniasklaidos priemonės. Minutei muziką išjungs ir prekybos centrai, radijo stotys.

Gedulo ir vilties dienai vis dar stinga tvirtų tradicijų

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad, nors projektas yra žinomas daugeliui apklaustųjų (89 proc.), tačiau Gedulo ir vilties dienos minėjimas visuomenėje dar nėra tapęs tradicija. 57 proc. apklaustųjų pasisakė, kad Gedulo ir vilties dienos nemini visai.

Organizatoriai teigia, kad šie duomenys tik dar kartą parodė, jog jau tradicija tapusios iniciatyvos – Visuotinė tylos minutė bei akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“ – reikalingos. Būtent todėl, net ir sustabdžius „Misija Sibiras“ ekspedicijas, Gedulo ir vilties dienos minėjimo tradicija bus išlaikoma ir toliau. Vėliau akciją tęs Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), kur 2006 m. ir gimė projekto „Misija Sibiras“ idėja.

„Nors daliai visuomenės tremtinių ir politinių kalinių skaitymai tapo kasmetine tradicija, bet Gedulo ir vilties diena vis dar ieško savo tvirto identiteto. Būtent todėl praėjusiais metais sukūrėme šios dienos simboliką, tam tikrą legendą – liepos žiedą – kuris labai dažnai sutinkamas tremtinių, patyrusių 1941 m. birželio masinius areštus, prisiminimuose, kaip paskutinis tėvynės vaizdinys.
Tikime, kad dar tikrai yra, ką nuveikti, siekiant, jog kažkada birželio 14-oji visiems sietųsi su skaitymais bei Visuotine tylos minute, kaip kad Liepos 6-oji siejama su Tautiškos giesmės giedojimu, o Sausio 13-oji – laisvės laužais “, – teigia A. Eidukaitytė.

Visi norintys dalyvauti virtualioje akcijoje, kviečiami registruotis interneto puslapyje. Virtualiai vyksiančią akciją „Ištark, išgirsk, išsaugok“ bus galima tiesiogiai stebėti platformoje, naujienų portale „Delfi“ bei socialiniuose tinkluose.