„Delfi“ atkreipia dėmesį, kad Vilniuje jau ir dabar gali pasiskiepyti gyventojai nuo 45 metų amžiaus. Tuo tarpu, daugelyje kitų savivaldybių išlieka 65 m. + amžiaus kartelė (plius kitos grupės pagal profesiją ir lėtines ligas).

SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė laidai „Delfi Tema“ sakė, kad netrukus gerų žinių sulauks apskritai visos Lietuvos gyventojai.

„Tai yra susiję su masinės arba kitaip etapinės vakcinacijos pradžia. Ketiname kitą savaitę paskelbti jos pradžią. Galima sakyti, kad jau yra be penkių minučių startas masinei vakcinacijai. Matome ir pagal skaičius, kad didžioji dalis savivaldybių jau baigia išsisemti su prioritetinėmis grupėmis, ir jau natūraliai judame (ne tik Vilnius, bet ir kitos savivaldybės) prie jaunesnio amžiaus grupių“, - sakė J. Grebenkovienė.

Kanclerė paaiškino, kad visi gyventojai vienu metu bus informuoti, kuri diena bus laikoma masinės vakcinacijos startu visoje Lietuvoje.

„ Mūsų tikslas – kad mes vienu metu startuotume. Jau ir dabar matome, kad yra savivaldybių, kurios natūraliai po vieną, po kelias pradės jau kitą savaitę skiepyti jaunesnius žmones. Tiesiog norime duoti oficialią pradžią, ir tokiu būdu informuoti gyventojus, kad „žiūrėkite, jau ateina ir Jūsų eilė vakcinuotis. Būkite aktyvūs, vakcinuokitės, vakcinų yra, ir ilgai nedelskite“, - sakė J. Grebenkovienė.

Masinė vakcinacija, pasak SAM kanclerės, vyks pagal amžiaus grupes, judant vis jaunesnių gyventojų link.

Ambrozaitis: svarbu stengtis dėl abejojančių

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, gydytojas infektologas Arvydas Ambrozaitis sutinka su savo kolegomis, kurie sako, kad užkietėjusio antiskiepininko neperkalbėsi. Tačiau, profesoriaus nuomone, reikėtų stengtis dėl abejojančių.

„Jeigu žmonės yra kategoriškai nusiteikę prieš skiepus, tai jie negirdi to, kas jiems yra sakoma. Paprasčiausiai jie yra kitoje informacinėje erdvėje, yra kitas jų požiūris, mastymas, ir koks nors aiškinimas, man atrodo, kad yra tiesiog bergždžias reikalas.

Bet yra žmonių, kurie abejoja. Galime pakeisti abejojančių žmonių nuomonę, ir juos įtikinti“, – sakė A. Ambrozaitis.

Profesoriaus nuomone, žmonėms dar kartą reikėtų pateikti faktus, kad jau daugiau kaip trys milijonai žmonių mirė nuo šitos infekcijos. Bet nėra užregistruota nei vieno mirties atvejo nuo pačios vakcinos.

„Visuomenė dažnai nesupranta, kad tai, kas įvyksta po skiepo suleidimo, nebūtinai turi įvykti dėl pačio skiepo, ir kad reikalingas įrodymas, tyrimas, kuris nuspręstų, ar tikrai vakcina turėjo įtakos to reiškinio atsiradimui. Kiekvieną dieną ligoninėse nuo infarkto, insulto miršta žmonių, prieš tai gali būti suleista vakcina, bet jis būtų vis tiek miręs, nežiūrint to, ar vakcina būtų suleista, ar ne.

Kažkodėl pas mus yra įprasta demonizuoti vakciną. O liga tarsi atrodo antraeilė. Kai žmonės kalba, kad „aš geriau persirgsiu, bet nesiskiepysiu ta eksperimentine, nežinoma, bloga vakcina“, tai tiesiog rodo mastymo problemas. Manau, kad šitoje vietoje turėtume dirbti“, – sakė A. Ambrozaitis.

Profesoriaus nuomone, gerai, kad viešai pasiskiepijo valdžios žmonės.

„Tas buvo padaryta, bet per vėlai. Tą reikėjo padaryti žymiai anksčiau, ypač merų lygyje. Jie yra vietiniai vadovai, kurie yra arčiau paprastų žmonių. Jų pavyzdys turėtų būti užkrečiantis“, – svarstė A. Ambrozaitis.

Profesorius stebėjosi, kad Lietuve žmonės nėra linkę klausytis ekspertų (mokslininkų, gydytojų) argumentų.

„Dažniau jiems svarbesnė nuomonė interneto arba kokia nors populistinė. Tenka apgailestauti, kad ir Seime yra keletas narių, kurie yra kategoriškai prieš skiepus. Tuo tarpu, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad nesiskiepijimas arba raginimas nesiskiepyti, ką atlieka keletas Seimo narių, yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Manau, kad tai yra rimtas signalas“, – sakė A. Ambrozaitis.