Kaip posėdžio pradžioje sakė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, tam tikri informaciniais kanalais skleidžiami naratyvai turi įtaką gyventojų požiūriui, o tai ypatingai išryškėjo ir šiuo, pandemijos metu.
„Rusijoje sukurtos tam tikros melagienos daro įtaką ir LR piliečių apsisprendimams. Rusija pasirinko vakarietiškas vakcinas kaip savo taikinį, ypač buvo pasirinktas „AstraZeneca“ vakcinos taikinys“, – pateikė pavyzdį parlamentaras.
Tautinių mažumų gyventojų požiūris į Rusiją skiriasi
Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Andrius Prochorenko posėdyje pristatė duomenis iš „Spinter“ tyrimo apie gyventojų požiūrį į grėsmės Lietuvoje vertinimą. Jo teigimu, demokratijos vertinimas per pastaruosius kelis metus padidėjo, tačiau jis vis tiek nėra aukštas.
„Viena iš pagrindinių priežasčių yra nepasitikėjimas Lietuvos institucijomis ir partijomis. (…) Kita problema – žmonės nesijaučia įsitraukę į sprendimų priėmimo procesus“, – aiškino analitikas.
Demokratija nusivylę, kaip pasakojo A. Prochorenko, yra įvairių tautybių gyventojai. Tačiau skirtingų tautybių gyventojų požiūris į Rusijos įtaką Lietuvai išsiskiria smarkiai.
„Jei žmonės naudoja rusiškus informacijos kanalus, tokiu atveju jie daug pozityviau vertina Rusijos galimą įtaką Lietuvai, turint omenyje dabartinės situacijos pagerinimą. Rusiški informacijos šaltiniai daro įtaką Lietuvos gyventojų apsisprendimui dėl to, kas gali pagerinti padėtį Lietuvoje“, – pažymėjo RESC analitikas.
Jis pristatė ir rezultatus apie sovietmečio vertinimą.
„Apie 21 proc. gyventojų mano, kad sovietmečiu buvo geriau gyventi nei dabar. Jei vertintume per kelerių metų perspektyvą, galime matyti, kad kreivė, kurie teigiamai vertino sovietmetį, šiuo metu plokštėja ir stabilizuojasi“, – kalbėjo A. Prochorenko.
Jis palygino, kad dar 2004 m. apie 44 proc. žmonių teigiamai vertino sovietmetį, o neigiamas sovietmečio vertinimas labai sumažėjo krizės laikotarpiu.
„Sovietmečio vertinimas yra labai stipriai susijęs su ekonomikos vertinimu“, – akcentavo jis.
Kalbant apie Lietuvoje gyvenančių žmonių Astravo grėsmės vertinimą, pastarasis taip pat ryškiai koreliuoja su gyventojų žiūrimais informaciniais kanalais
„Jei žmonės nevartoja (rusiškų informacijos kanalų – aut.p.), jie gana aiškiai išsiskiria ir sako, kad Rusija kelia grėsmę Rytų Europos valstybėms – didžioji dalis su tuo sutinka. Tačiau, jei žmonės vartoja rusiškus informacijos kanalus, galime pamatyti, kad kreivė yra daug tolygesnė ir netgi išsiskiria, kai žmonės nesutinka, kad Rusija kelia grėsmę Rytų Europos valstybėms. Labai panaši situacija yra ir su Astravo atomine elektrine“, – sakė analitikas.
Labiausiai šalyje neigiamai vertinami Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Jeigu mes pasižiūrėtume į V. Putino vertinimą kelerių metų laikotarpyje nuo 2016 m., tai jo vertinimas, nors vis dar yra labai neigiamas, tačiau jis dabar mažiau neigiamas nei buvo prieš kelerius metus. Jei vertintume skalę nuo -100 iki +100, tai prieš 4 metus jo vertinimas buvo -48, dabar jis yra -28“, – skaičius pateikė A. Prochorenko.
Po tyrimo pristatymo kalbėjęs NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas taip pat atkreipė dėmesį, kad dalis gyventų savo įsitikinimams tiesiog natūraliai ieško ir pasirenka juos argumentuojančius informacinės sklaidos kanalus.
„Yra rezonansų teorija, kuri sako, kad ne tiek pats žinučių kartojimas yra priežastinis ryšys žmonių apsisprendimui, bet tai, kad žmonės pagal jau esamus vidinius įsitikinimus, kurie susiklostė dėl šeimos, socialinės padėties, istorinių aplinkybių ir visų kitų socializacijos aspektų, patys renkasi tam tikrus informacinius kanalus, žinutes, kurie patvirtintų jau esamą jų vidinę pasaulėžiūrą ir nuostatas. Čia gali būti sudėtingesnis atvejis“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
Ragina susiimti: mes žaidžiame žemesnėje lygoje
Tuo tarpu Vyriausybės kanceliarijos atstovas Romanas Judinas taip pat pristatė atliktą analizę. Jo teigimu, tautinių mažumų požiūrį į kai kuriuos politinius procesus veikia Lietuvoje ir užsienyje veikiantys rusiški kanalai, socialiniai tinklai, akademiniai, religiniai centrai, Rusijos oficiali retorika.
„Kremliaus dezinformacija, propaganda aktualizuoja, neva tautinės bendrijos išstumtos iš valstybės gyvenimo per visas sritis – nuo politinio iki kultūrinio. Neva jos nėra mūsų valstybės dalis, yra kažkur paraštėse“, – pateikė pavyzdį R. Judinas.
Kitas Kremliaus naratyvas, pasak jo, – skleidžiama informacija, kad Lietuvoje kryptingai naikinamas švietimas tautinių mažumų kalbomis, niekinamas „Didžiojo Tėvynės karo“ Rusijos fronto atminimas, skatina nepasitikėti vakarietiškomis vertybėmis.
Kremliaus propagandoje taip pat teigiama, kad Lietuva yra žlunganti valstybė, kad Rusija nuosekliai gina tautinių bendrijų teises, o Kremlius yra pranašesnis už Vakarus.
Jo teigimu, būtina užtikrinti, kad tautinių mažumų piliečiai jaustųsi lygiaverčiais gyventojais šalyje.
Jam antrino ir Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentas, informacinių karų specialistas Mantas Martišius, pasak kurio, Lietuva turi susiimti ir dėti daugiau pastangų, skleidžiant oficialią ir tikrą informaciją.
„Mes žaidžiame žemesnėje lygoje, kurioje mūsų taktikos, galimybės buvo labai geros – mes kažką pasiūlydavome, atlikdavome tyrimus, sureaguodavome į tam tikrus išpuolius, bet jei dabar, pandemijos laikotarpyje, norime kilti į kitą lygį, pakilę į jį, mes turime mokintis naujų triukų, taktikų. Tai, kas seniau veikė, nebeveikia“, – teigė ekspertas.
M. Martišiaus tikinimu, Lietuvai trūksta plačią tautinių mažumų auditoriją pasiekiančio informacinio kanalo. Taip pat kanalo, rodančio pramoginį turinį, kurį per rusiškus kanalus mėgsta žiūrėti tautinių mažumų gyventojai.
Kad problematika yra žinoma patvirtino ir posėdyje dalyvavęs kultūros ministras Simonas Kairys.
„Situacija dėl vakcinacijos ir parodo, kad mes galvojame, jog darome daug dalykų, susijusių su tautinėmis mažumomis, jų integravimu, bet visgi susidūriame su faktu, kad tos pastangos rezultato, kurį norėtume pasiekti, nelabai atneša“, – pripažino ministras.
