Apie naująją atmainą genominis epidemiologas dr. Gytis Dudas sako: „P.1 yra viena iš trijų „klasikinių“ rūpestį keliančių atmainų (kitos yra B.1.1.7 ir B.1.351). P.1 („braziliškosios“) atmainos keliamas pavojus panašus į B.1.351 („Pietų Afrikos“) – daugiausiai dėl abiejų atmainų turimos E484K mutacijos S baltyme mažėja neutralizuojančių antikūnų efektyvumas ir didėja tikimybė užsikrėsti, jei buvo persirgta atmainomis, neturinčiomis šios mutacijos arba pasiskiepijus šiuo metu registruotomis vakcinomis.
Tiesa, tyrimai rodo, kad šis efektas P.1 atveju yra šiek tiek silpnesnis nei B.1.351.
Prieš savaitę Latvija pirmoji iš Baltijos šalių patvirtino užsikrėtimą P.1 atmaina*. Latvijos atvejis buvo susietas su keliautoju, grįžusiu iš Italijos. Pirminiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis asmuo, užsikrėtęs šia atmaina lankėsi užsienyje, todėl tikėtina, kad P.1 atmaina šiuo metu Lietuvoje neplinta. Europoje sekoskaitos programos aptinka P.1 atmainą gan dažnai, tačiau iki šiol ji sudaro mažiau nei 5 % visų į sekoskaitą pakliuvusių atvejų Europoje.“
Referentinėje Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) laboratorijoje ištirta 512 ėminių, iš kurių 469 atvejai priklauso B.1.1.7 linijai. Šie atvejai sudaro 99 % (299/303) Vilniaus, 100 % (2/2) Alytaus, 91 % (10/11) Utenos, 100 % (15/15) Šiaulių, 54 % (15/28) Klaipėdos, 95 % (72/76) Kauno, 100 % (30/30) Marijampolės, 89 % (24/27) Panevėžio, 50 % (1/2) Tauragės ir 50 % (1/2) Telšių apskrities ECDC paskutinių tirtų ėminių. Taip pat šioje laboratorijoje nustatyta 15 naujų B.1.620 viruso linijos atvejų.
Iš viso iki šiol Lietuvoje, pagal NVSPL koordinuojamą sekoskaitos projektą, atlikta 7525 ėminių sekoskaita ir aptikta 4000 B.1.1.7, 14 B.1.351, 76 B.1.620 ir 1 P.1 viruso linijos atvejis.
