„Diskusija apie partnerystės įstatymo projektą turėjo prasidėti kiek vėliau, tačiau ją paspartino į vieną portalą patekusi įstatymo projekto darbinė versija. Nėra gerai, kai „žali“ teisės aktų projektai patenka viešumon, nes tada ir diskusija gali prasidėti dėl tokių akcentų, kurių galutiniame įstatymo projekte gali ir nelikti“, – feisbuke rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak Seimo pirmininkės, jau įprasta, kad dėmesio Partnerystės klausimas sulaukia daug.
„Pateiktose lentelėse aiškiai matosi, kuo partnerystės institutas yra svarbus ir kuo skiriasi nuo santuokos. Suteikiama galimybė gauti informaciją apie savo artimą žmogų. Turėti teisinę apsaugą. Spręsti turto, paveldėjimo klausimus“, – rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje nesusituokę gyvena apie 200 tūkst. žmonių. Tai – apie 100 tūkst. porų.
„Gal tai ir nedaug kaip bendras skaičius, tačiau tiek žmonių gyvena Klaipėdoje. Taip, ne visos šios poros rinktųsi partnerystę, bet tikiu, kad tikrai nemažai. Dar 2017 m., pristatydama įstatymo projektą sakiau – partnerystę galėtų rinktis tie, ką įskaudino santuoka, kam reikia laiko. Laikausi šios nuostatos ir dabar. Kaip ir nuostatos, kad lyčiai neutralus partnerystės principas – XXI a. Europos ir moderniojo pasaulio realybė, ne siekiamybė“, – rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad iš 27 ES šalių net 20-yje partnerystė jau reglamentuota.
„Tame tarpe tokiose krikščioniškose šalyse, kaip Italija, Ispanija, Malta. Taigi, konflikto su tradicijomis ir krikščioniška pasaulėžiūra nelabai ir yra. Mano nuostata tokia – Partnerystės įstatymas padarytų dešimtis tūkstančių žmonių saugesniais ir laimingesniais, bet tuo pačiu neatimtų laimės iš kitų. Manau, taip laisva ir demokratiška valstybė ir turėtų funkcionuoti. Kurdama vienodas galimybes visiems gyventojams“, – rašė V. Čmilytė-Nielsen.
