Laisvės partija yra viena mažųjų valdančiosios koalicijos partijų Seime, teturinti vienuolika narių. Palyginimui – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai savo frakcijoje turi penkiasdešimt, Liberalų sąjūdis – irgi vienuolika narių.

Tačiau laisviečiai į valdžią atėjo kupini ambicingų tikslų: registruoti įstatymų projektus dėl vienos lyties partnerystės, kanapių dekriminalizavimo. Šios partijos frakcija spaudžia Vyriausybę nedelsiant įgyvendinti nacionalinio imuniteto paso idėją.

Nors šių tikslų įgyvendinimas stringa, frakcijos nariai nepuola grasinti ir kaip tik neigia viešai pasirodžiusius teorinius pasvarstymus, kad jie galbūt galėtų trauktis į opoziciją.

„Tam jokio pagrindo nėra. Darbas koalicijoje yra konstruktyvus, vyksta argumentų ir faktų kalba. Tiek mano inicijuoti projektai, kurie man, kaip politikui, svarbūs, tiek Laisvės partijos iniciatyvos, – mūsų tikslas yra įgyvendinti savo rinkiminę programą, o ne sugriauti koaliciją“, – kalbėjo Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius.

Tomas Vytautas Raskevičius

Parlamentaras nebandė slėpti, kad jų siūlymų sprendimus rasti nėra lengva.

„Matote, visi sprendimai, kurie svarbūs mūsų partijai, yra priimami koalicijos formatu. Jeigu turėtume žymiai didesnę frakciją, tai galbūt tie sprendimai galėtų judėti greičiau, o dabar mes turime ieškoti, kaip formuluoti pasiūlymus, kad jie būtų priimtinesni kiek įmanoma didesnei koaliciją sudarančių politinių partijų Seimo narių daliai“, – aiškino T. V. Raskevičius.

Tačiau jis buvo optimistiškas ir žadėjo, kad jau netrukus bus pateiktas įstatymo projektas dėl partnerystės įteisinimo. Kartu parlamentaras buvo atviras, kad šio projekto palaikymo jau dairomasi ir už koalicijos ribų.

„Dėl jautresnių klausimų diskusija tampa labai ideologizuota, negirdime faktų, argumentų, ekspertų išvadų, bet važiuojame iš ideologinės inercijos. Norėtųsi, kad sutarimo Seime būtų kaip įmanoma daugiau ir kad tie sprendimai būtų priimami ne vieno ar kelių balsų persvara, o kad būtų saugesnė dauguma. <...>.

Ieškosime susitarimo ir su kitomis politinėmis grupėmis. Manau, turėsime keletą balsų iš Mišrios grupės, ir socialdemokratų didžioji dalis turėtų palaikyti įstatymo projektą“, – svarstė T. V. Raskevičius.

Pasak jo, taip bus ir dėl kitų klausimų, kurie sulaukia didesnio dėmesio visuomenėje.

„Aš į tai žiūriu kaip į natūralią parlamentinio proceso eigą“, – sakė T. V. Raskevičius.

Parlamentaras diplomatiškai atsiliepė apie diskusijas, kurios vyksta dėl galimybių paso.

„Priimant galimybių pasą labai svarbu užtikrinti lygiateisiškumo principą. Todėl ne tik kalbama apie skiepą, imunitetą, bet ir plečiama testavimo galimybė, kuri būtų numatyta kartu su pasu. Visuomenėje yra įvairių diskusijų, kad susiformuoja skirtingos privilegijuotos grupės. Man atrodo, kad svarbu tas diskusijas atliepti. Visus kviesčiau kiek įmanoma vengti kategoriškų pasisakymų, iškelti probleminius idėjos aspektus ir surasti tinkamus sprendimus tiems aspektams išspręsti“, – sakė T. V. Raskevičius.

Sysas: jau esame likę kvailio vietoje

Algirdas Sysas


13 narių Seime turinčios Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas neskubėjo žadėti paremti „Laisvės partijos“ siūlymų dėl partnerystės. Teigė, kad jie dar nematė įstatymo projekto.

„Viskas priklausys nuo to, kas bus parašyta tame įstatyme. Mes patys pasisakėme ir savo laiku kažkada teikėme partnerystės įstatymą. Kolegos žadėjo atnešti parodyti projektą, tada galėtume apsispręsti.

Kiek matau iš situacijos, kuri yra koalicijos viduje, tai ten „apkarpomos“ rankos ir kojos, ir iš to įstatymo gali nieko nelikti. Mes pasirašysime tik tada, kai matysime turinį. Kolegos jau ne vieną kartą prašovė pro šalį. Mes palaikėme juos, bet, kai reikia palaikyti, jie prašo pagalbos, o kai atsiima, su mumis nederina. Tada mes būname kvailio vietoje“, – pyko A. Sysas.

Apie Laisvės partijos vargus koalicijoje patyręs parlamentaras atsiliepė su šypsena.

„O kam šiandien Lietuvoje lengva? Būti mažiausiu broliu ir šeimoje labai sunku, o jau koalicijoje tai visiškai neįmanoma“, – kalbėjo A. Sysas.

Socialdemokratai nelinkę pritarti ir visiems siūlymams, susijusiems su kanapėmis. Pavyzdžiui, apie siūlymą dėl viso pluoštinių kanapių augalo perdirbimo A. Sysas atsiliepė skeptiškai.

„Aš manau, kad vėl bandoma lipti ant grėblio. Europos Taryba yra aiškiai pasisakiusi dėl įstatymo projekto, kur ten – viršūnėlės ir šaknelės, ir notifikacija „nepraėjo“ dar anoje kadencijoje. Yra griežtai parašyta, kad maisto prieduose negali būti nė kiek tetrahidrokanabinolio (THC). Jo negali būti net atliekose, kurios skiriamos gyvuliams šerti. O mūsiškiai nori, kad būtų ne daugiau kaip 0,2, nors direktyva to neleidžia. Reikia žiūrėti, apie ką konkrečiai kalbame“, – sakė A. Sysas.

Parlamentaras sakė, kad jie iš dalies palaikė klausimus, kurie susiję su dekriminalizavimu.

„Bet vėlgi neaišku, kaip ten pasisuks. Diskusija užgeso neprasidėjusi“, – pastebėjo A. Sysas.

Abejonių jam kelia ir diskusijos dėl galimybių paso.

„Manau, reikia išlikti nuosekliam. Mes kalbėjome dėl žalios kortos, kad tai yra tam tikra diskriminacija kitų žmonių, kurie norėtų turėti tą pasą ir pasiskiepyti, bet dėl aiškių priežasčių negali to padaryti. Galimybių pasas yra atitikmuo. Ir bent jau iš to, kas vyksta šiandien, – ir teatrai atsidarė, nežinau, ką tas galimybių pasas papildomai duos“, – abejojo A. Sysas.

Gentvilas: galimybių paso idėja nebuvo pristatyta koalicijai

Apie kai kuriuos viešus nesutarimus koalicijoje kalbėjo ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Jis teigė, kad štai A. Armonaitės viešai paskelbta galimybių paso idėja koalicijai net nebuvo pristatyta.

„Čia vėl tas atvejis, kai nebuvo aptariama koalicijoje. Nežinau, gal Vyriausybės lygiu ministrai aptarė, bet koalicija – ne. Imuniteto pasas, galimybių pasas – vis girdime, ateina iš Vyriausybės kažkas. Nei čia su mumis kas konsultuojasi, nei ką“, – Delfi sakė politikas.

Jo teigimu, tokia idėja yra svarbi, paliesianti daug gyventojų, todėl dėl jos būtina gerai išdiskutuoti ir įvertinti visų pusių argumentus.

„Aš buvau pasakęs kažkada, kad jeigu balandžio mėnesį galimybių pasas pasirodo, tai dar galima. Beje, ir pati Aušrinė buvo pasakiusi, kad planuoja, jog balandžio mėnesį jis pradės veikti“, – priminė E. Gentvilas.

Negana to, pasak Seimo nario, per tą laiką galimybių paso planus įvertino ir Liberalų sąjūdžio Sveikatos reikalų komitetas.

„Mes nutarėme, kad mūsų partijos Sveikatos reikalų komitetas pasvarstytų. Ir štai jis lygiai prieš savaitę balsavo – 6:0 prieš šitą idėją. Partijos institutas nepritarė šitam dalykui. Nežinau, aš manau, kad mums, valdantiesiems, aš čia be piktumo sakau, reikia sėsti ir aptarti tokius dalykus, kurie nebuvo aptarti. <…>. Čia nėra iš noro oponuoti, įkąsti, įkirsti. Tiesiog nesišnekama, o paskui laukiama pritarimo ir palaikymo“, – komentavo frakcijos seniūnas.

Eugenijus Gentvilas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Partijos komitetas pateikė ne vieną argumentą, kodėl nepritaria, kad būtų įgyvendintas galimybių pasas: jis, anot komiteto, būtų diskriminacinio pobūdžio, neužtikrintų konkretaus asmens identifikavimo, be to, nemažai veiklų gali vykti ir dabar, kol kas galimybės pasiskiepyti visiems norintiems ir nepersirgusiems vis dar labai ribotos, jau turima neigiama patirtis su „KoronaStop“ programėle.

Taip pat komitetas konstatavo, kad ši priemonė sudarytų papildomą biurokratinę naštą verslui, prieš tokius įrankius pasisako Pasaulio sveikatos organizacija, galimybių pasas būtų laikinas, o visas dėmesys, pasak komiteto, turi būti sutelktas į greitesnį ir masiškesnį vakcinavimą.

„Aš nelaikau savęs sveikatos specialistu, laikau save plataus profilio politiku, kuriam kartais tenka komentuoti ir sveikatos klausimus. Ir štai mūsų partijos komiteto nariai, pabrėžiu, medikai, pateikia punktus, balsuoja ir visi šeši nepritaria. Ką daryti mums, politikams? Aš nepajėgus diskutuoti šiais klausimais, informacijos iš koalicijos partnerių negauname, kaip ten atrodys, kaip ten bus“, – dar kartą atkreipė dėmesį E. Gentvilas.

Nepaisant to, jis teigė nemanantis, kad tokie ginčai gali sugriauti valdančiąją koaliciją.

„Aš tik dar kartą prašau partnerių tartis svarbiais klausimais, kurie gali skaldyti. <…>. Jų pasvarstymai, kad socdemai padengs, pridengs... Nežinau, nenoriu kol kas vertinti. Nematau didelių pavojų koalicijai, tikiuosi, kad ir šis klausimas netaps pavojumi“, – pridūrė parlamentaras.

Nemano, kad koalicija grius: užkulisiniai „pabumbėjimai“ yra įprasti politikoje


Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologės Rimos Urbonaitės nuomone, Laisvės partija turėtų atkreipti dėmesį į savo siūlomų idėjų pagrįstumą.

„Tu gali garsiai mėtyti idėjas, bet jeigu tų idėjų pakankamai nepagrindi, natūralu, kad gali būti daug triukšmo dėl nieko. Aš bijau, kad kartais nepadarius tam tikrų darbų – galų gale net neapsitarus, „neapsiuosčius“ su koalicijos partneriais – galima padaryti daug nereikalingo, tuščio veiksmo“, – įvertino R. Urbonaitė.

Vis dėlto ji teigė, kad tokie vieši prieštaravimai vieni kitiems, kaip pasitaikė su galimybių paso idėja, neturėtų sukelti valdančiosios koalicijos griūties. Tiesa, nuolatiniai vieši nesutarimai gali lemti neigiamą foną.

„Aš nemanau, kad tokie bandymai iššokti aukščiau gali labai stipriai sukiršinti koalicijos partnerius, bet jie tiesiog gali pačiai Laisvės partijai neturėti efekto. Dėl to reikia visada apgalvoti tokias idėjas – kiek verta jas skelbti garsiai ir skambiai, kad po to nebūtų taip, jog nepasieki rezultato. Vis dėlto norisi rezultato, o jo nebuvimas po vienos, antros, trečios idėjos gali suformuoti negatyvų foną“, – komentavo politologė.

Dėl to, pasak R. Urbonaitės, siūlydama savo idėjas, Laisvės partija neturėtų persistengti, nes reikia nuoseklios, apgalvotos sprendimų priėmimo logikos.

„Jūs turite derinti sprendimus, jūs turite tartis, išdiskutuoti, nes tas nuolatinis viešas kalbėjimas „pirma pasakome, o po to galvojame, kaip padaryti“ gali būti po kurio laiko ydingas ir kelti nereikalingų diskusijų ar įtampų, ir galiausiai niekas nelaimės“, – įvertino MRU politologė.

Kartu ji pažymėjo, kad užkulisinės kalbos, kai viešai pasiskundžiama koalicijos partnerių elgesiu ir pasvarstoma, ar nereikėtų jau trauktis iš valdančiosios koalicijos, yra natūrali politikos dalis.

„Kad kas nors politikoje draugautų ir labai sklandžiai sutartų, net ir būdami valdančioje daugumoje, naivu tikėtis. Tam tikri nesutarimai yra tam tikra politikos dalis. Logiška, kad nuomonės gali išsiskirti, svarbu neperspausti. Jeigu tai taps pagrindine veikla, tada taps problema.

Jūs pažiūrėkite, kokie yra opozicinės koalicijos santykiai – ten dar blogiau, į laidas vieni su kitais neina, Širinskienė su Mazuroniu niekur neina. Čia iki tokio lygio tikrai nepribrendo, bet man atrodo, svarbu, kad tai netaptų pagrindine linija. Jei tam eikvojama daug laiko ir energijos, tada gali būti problema“, – akcentavo R. Urbonaitė.

Ji teigė mananti, kad koalicija toliau dirbs, tiesiog retkarčiais tokie nesutarimai bus ignoruojami.

„Vieni kiti tai nuris, kas nors ironiškai pažiūrės, kas nors gal trumpam pyktelės, bet iš esmės tai neturėtų tapti rimtu konfliktu. Tie smulkūs konfliktai yra kasdienybė, jų išvengti nepavyks, bet labai svarbu neperspausti“, – dar kartą pabrėžė R. Urbonaitė.

Kalbėdama apie Laisvės partijos užkulisinius pašnekesius, neva TS-LKD bei Liberalų sąjūdis ir be laisviečių galėtų ieškoti paramos iš socialdemokratų, politologė teigė, kad tai netaps realybe.

„Nemanau, ypač dabar. Jei jau reikia trenkti kumščiu į stalą, tai geriau, kad taip būtų labiau artėjant rinkimų datai, o ne dabar. Kitas dalykas – tu išeisi, ir kas iš to? Tu nebegali tikėtis rinkimų pažadų įgyvendinimo. Tu jau dabar sunkiai gali, nes yra kontroversiškų klausimų, bet tada prarandi dar daugiau vilčių ir galimybių“, – argumentavo R. Urbonaitė.