„Lietuvoje šiuo metu yra maždaug 1000 mokyklų ir daugiau negu 300 iš jų yra labai mažos t. y. mažiau negu 120 mokinių mokosi, o tų, kur mažiau negu 60 mokosi, apie 100.

Kai mokykloje mažai mokinių, mokykla negali samdyti nei gerų mokytojų, nei gerai jiems mokėti, nes viskas priklauso nuo mokinių skaičiaus ir nuo mokinių krepšelių“, – teigė „Reitingų“ žurnalo vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

Dabartinės švietimo ministrės planuose – mokyklų, kuriose mokosi mažiau kaip 60 mokinių reorganizavimas arba likvidavimas. Sprendimą mokyklą uždaryti ar jungti prie kitos, priimtų savivaldybės.

„Pagrindinis numatomų pokyčių tikslas sudaryti prielaidas pagerinti kokybiško bendrojo ugdymo prieinamumą, sumažinti atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių žmonių ir efektyviau naudoti mokymo lėšas“, – komentavo Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Pasak Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko, sunku pasakyti, kaip kiekvienu atveju yra daryti geriau.

„Manau, kad tas klausimas bus pakankamai jautrus ir kiekviena savivaldybė, turėdama savininko teises, turės turbūt vertinti kiekvieną atvejį.“

Daugiausiai pustuščių mokyklų yra Lietuvos paribio bei žiedinėse savivaldybėse. Dalis jų jau ėmėsi iniciatyvos ir organizuoja mokyklų tinklo pertvarką. Pavyzdžiui, Panevėžio rajone pernai keliose mokyklose liko tik pradinio ir ikimokyklinio ugdymo skyriai, dar dvi mokyklose buvo uždarytos.

„Turėjome mokyklų, ypač Panevėžio raj. žiedinės savivaldybės pakraščiuose, o šiemet esame suplanavę nuo rugsėjo 1 d. dvi pagrindines mokyklas, kurios kažkada buvo didelės mokyklos, o dabar beliko 50-60 vaikų, padaryti artimiausių gimnazijų skyriais“, – teigė Panevėžio rajono savivaldybės atstovas Algirdas Kęstutis Rimkus.

Pasak G. Sarafino, kitos savivaldybės nesitvarko ir įrodinėja, kad jie geriau viską žino ir taip pat esą atsižvelgia į savo bendruomenės nuomonę.

„Jos sako, kad mažų mokyklų nenaikins ir kokybės netaisys.“

Tokie Švietimo ministerijos planai baugina kaimo gyventojus, mat, jų teigimu, mokyklų uždarymas reikštų kaimo kultūros centrų žlugimą.

„Kai galėjome, Europos Sąjungos lėšomis įsteigėme universalius centrus, tai ten ir biblioteka, ir dienos centras, ir gyventojų bendruomenei patalpos“, – aiškino A. K. Rimkus.

G. Sarafino nuomone, pastatai lieka ir jie taps tam tikrai centrais, kai grįžę po pamokų vaikai ten galės ruošti pamokas, sportuoti arba ten galėtų būti įrengtos ir bibliotekos.

Galutinį sprendimą dėl mažųjų mokyklų tinklo pertvarkos ministerija turėtų priimti iki birželio pradžios. Pokyčiai įsigaliotų nuo kitų metų.