Abiejų skirtingų modelių atstovai tvirtina, kad būtent jų atstovaujamas požiūris yra teisingas ir, įvertinę, kad tiek vienoms, tiek kitoms pataisoms reikia konstitucinės daugumos Seime, neatmeta, jog susitarimo apskritai nepavyks pasiekti.

Opozicijos lyderis: Seimo pirmininkės ir konservatorių siūlomas modelis diskredituotų merus

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, reaguodama į Konstitucinio Teismo nutarimą, skelbiantį, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Pagrindiniam šalies įstatymui, šią savaitę sukvietė Seimo frakcijų atstovus tartis dėl Konstitucijos keitimo. Nors parlamentarai sutarė dėl 119 straipsnio keitimo būtinybės, tačiau parlamentarų nuomonės išsiskyrė, siekiant atrasti bendrą formuluotę dėl mero įgaliojimų apibrėžimo.

Konstitucines pataisas siūlantys Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), „valstiečiai“ bei Laisvės partija siūlo ir toliau merą laikyti savivaldybės tarybos nariu, tarybos pirmininku ir kartu savivaldybės vadovu. Tuo metu Seimo pirmininkė ir konservatoriai siūlo merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje.

Tačiau ekspremjero Sauliaus Skvernelio teigimu, parlamento vadovės pristatytas požiūris tikrai yra ne tas kelias, kuris turėtų būti realizuotas savivaldoje.

„Skiriasi konceptai, vieni galvoja, kad meras turėtų būti tik vykdomosios valdžios analogas, kaip administracijos direktorius, – tai daugiau yra konservatorių požiūris. Tačiau tai reiškia paprastą dalyką... Tokiu atveju, jei meras nėra tarybos narys ir jis yra vykdomosios valdžios vadovas, tai, susiformavus kitokiai daugumai arba neturint daugumos, to mero institucija bus diskredituota. Jis negalės įgyvendinti savo politinių pažadų ir įgyvendinti programos, neturėdamas daugumos“, – Eltai sakė S. Skvernelis.

„Tad mes pasisakome už merą, kaip tarybos narį ir tarybos pirmininką ir vykdomosios valdžios atstovą. Kaip kad yra dabar – įteisinti de facto esamą situaciją“, – aiškino opozicijos lyderis.

Pasak jo, šiuo metu „valstiečių“ frakcijoje brandinama pozicija iš esmės niekuo nesiskiria nuo socialdemokratų. Skirtingai nei pastarieji, pažymėjo ekspremjeras, „valstiečiai“ svarsto apie mero kadencijų ribojimą.

„Būtų galima svarstyti, kiek galėtų būti kadencijų: trys nepertraukiamos, po to pertrauka“, – teigė S. Skvernelis.

Jo teigimu, šį kartą jo ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pozicijos dėl merų rinkimų klausimo iš esmės nesiskiria.

„Tokia pati pozicija yra ir Ramūno Karbauskio, mes su juo diskutavome šiuo klausimu“, – tikino politikas.

Tuo metu konservatorių ir Liberalų sąjūdžio išsakytam požiūriui, kad meras turėtų būti vykdomosios valdžios atstovas savivaldoje, S. Skvernelis nepritarė. Jo teigimu, tokiu atveju meras neturėtų pakankamai galių ir svertų.

Tai, kad mero, kaip vykdomosios valdžios atstovo, šalininkai vardina savo argumentus ir tvirtina nematantys pagrindo nuo jų atsitraukti, S. Skvernelio manymu, kelia riziką, kad politinės jėgos nesugebės apskritai dėl nieko susitarti. Tad, pažymėjo jis, visai realu, kad dėl mero tolesnio statuso gali tekti organizuoti referendumą.

„Jei mes nerasime susitarimo tarp partijų, nes reikia konstitucinės daugumos, tokiu atveju bandysime siūlyti rinkti parašus referendumui, ir tuomet žmonės galės pareikšti savo nuomonę“, – aiškino jis ir neslėpė, kad šis „atsarginis variantas“ yra gana tikėtinas.

„Aš bijau, kad jei mes nerasime kompromiso, tai jis gali virsti pagrindiniu keliu“, – apibendrino opozicijos lyderis.

J. Razma sako matantis signalus, kad susitarti gali ir nepavykti, pagyrė A. Širinskienę

Tuo metu konservatorius Jurgis Razma jau vien samprotavimus, kad referendumu gali tekti spręsti tai, kokie Konstitucijoje bus įtvirtinti merų įgaliojimai, vadina signalu, jog susitarti dėl bendros formuluotės nepavyks.

„Tie, kurie kalba apie referendumą, tiesiog nori prieš Seimo rinkimus sau kaupti politinius balus. Būtent sakydami, kad duodame žmonėms teisę nuspręsti. Žmonėms yra tikrai nelengva visus konstitucinius argumentus suvokti apie vykdomosios ir atstovaujamosios valdžios tvarkingą atskyrimą. Manau, kad atsakingi politikai pirmiausiai patys turi išvargti diskusijose ir pabandyti rasti sprendimus, atsakingai girdėdami vieni kitų argumentus“, – Eltai aiškino Seimo narys.

Tačiau politinių jėgų sutarimas dėl mero funkcijų, pasak J. Razmos, turėtų vykti būtent Seimo pirmininkės pristatytos formuluotės, kuomet meras yra vienasmenis valdymo organas ir veikia kaip vykdomosios valdžios institucija, pagrindu.

Pasak J. Razmos, LSDP, „valstiečių“ ir Laisvės partijos siūlomas modelis, kai meras yra ir tarybos narys, ir savivaldybės vadovas, yra ydingas ir iš esmės netelpantis į aiškinimą, kurį paskelbęs, kad tiesioginiai mero rinkimai prieštarauja Konstitucijai, pateikė Konstitucinis Teismas.

J. Razma pažymi, kad tokį pasiūlymą teikiančios partijos tiesiog pataikauja „verkšlenantiems“ savivaldybių merams.

„Jeigu jos toliau laikysis tos linijos ir negirdės konstitucinių argumentų – bus labai sunku susitarti. Akivaizdu, kad tokią jų poziciją nulėmė jų partijų merų reikalavimas ar paverkšlenimas, kad reikia palikti viską taip, kaip yra“, – teigė konservatorius, argumentuodamas, kad dabartinės mero funkcijos ir be Konstitucinio Teismo išaiškinimo programavo nesklandų darbą ne vienoje savivaldybėje.

„Jeigu pasižiūrėtų Seimo nariai, kokia situacija yra tose savivaldybėse, kur meras taryboje yra likęs mažumoje, gal jie giliau pamąstytų. Aš manau, kad atidžiai reikia visiems perskaityti ir KT nutarimą, kur yra aiškiai pasakyta apie atstovaujamosios ir vykdomosios valdžios tvarkingą atskyrimą savivaldoje ir apie tai, kad visi savivaldybės tarybos nariai turi turėti lygias teises. Juk negali išrinkti vieno ypatingo tarybos nario“, – sakė politikas, iš principo atmesdamas argumentus, kad mero, kaip vykdomosios valdžios atstovo, modelis reiškia ir mažesnes galias savivaldos vadovui.

„Tam, kad savivaldybių taryba negalėtų jo šokdinti, tai mes turime tartis, ir manau, kad galima susitarti, kaip suteikti merui, kaip vykdomosios valdžios vadovui, papildomas galias santykyje su savivaldybės taryba. Pavyzdžiui, galima suteikti jam galią vetuoti savivaldybės tarybos priimtus sprendimus. Galima suteikti papildomas galias tarybai teikiant biudžetą, kad jo poziciją savivaldybės taryba galėtų paneigti tik dviem trečdaliais balsų ar panašiai“, – teigė J. Razma ir ragindamas, pasak jo, politikus grįžti į sveiko proto rėmus, negailėjo gerų žodžių dažniau kritikuojamai Agnei Širinskienei.

Pastaroji šią savaitę pripažino, kad po KT išaiškinimo vargu ar bus galima tiesiogiai renkamam merui suteikti ir tarybos nario funkcijas.

„Kiek mes su Agne Širinskiene bekariautume, bet ji visgi kalbėjo kaip teisininkė atsakingai. Jeigu tokių mąstančių žmonių ir įsiklausančių į konstitucinės teisės specialistus bus daugiau, tai, aš manau, mes rasime tą sprendimą. Tačiau jei bus visokių vinguriavimų, pagal dabartinių merų šokdinimą – bus labai sunku“, – apibendrino J. Razma.

ELTA primena, kad balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.

Reaguodama į KT sprendimą, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen praėjusią savaitę inicijavo pirmąjį Seimo frakcijų seniūnų susitikimą, kuriame parlamentarams pavyko rasti sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė tuomet teigė, kad atitinkamos pataisos pateikimo ji tikisi jau šioje pavasario sesijoje ir optimistiškai įvertino galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.

Tačiau šį trečiadienį vykusiame antrajame frakcijų seniūnų susitikime, kuriame buvo toliau aptarinėjamas tiesioginių merų rinkimų tvarkos reglamentavimas, išsiskyrė parlamentarų nuomonės, siekiant apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimus. Seimo pirmininkė siūlo merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje, tuo metu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija siūlo merą laikyti tarybos vadovu, iš esmės paliekant galioti dabar veikiantį modelį.