Skaičiuoja Rusijos draugus bei priešus: Kojalos ir Ažubalio nuomonės išsiskyrė
Lietuva ir dar aštuonios valstybės įtrauktos į nedraugiškų Rusijai šalių sąrašą. Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala svarsto, kad jei Rusija sudarinėtų sau draugiškų šalių sąrašą – šis būtų ženkliai trumpesnis:
„Šiandien Kremliaus užsienio politika, veiksmai tarptautinėje arenoje nuo Rusijos nustumia net tas valstybes, kurios dėl įvairių istorinių, kultūrinių, geografinių priežasčių galbūt būtų linkusios į artimesnį dialogą. Vienas iš tokių pavyzdžių – Čekija, kuri tikrai imasi beprecedenčių priemonių, nors dar visai neseniai buvo tarp tų ES valstybių, kurios būtų kiek skeptiškesnės pvz. sankcijų atžvilgiu.“
Tuo tarpu Seimo užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis mano priešingai: „Iš 27 ES valstybių 7 atšaukia savo ambasadorius, o atsiminus 2018 metais, susijusius su Sergejaus Skripalio nuodijimu, kone visos ES valstybės darė tą patį, šiandien jos elgiasi apdairiau. Todėl galėčiau nesutikti su Lino pasakymu, kad jei Rusijai reikėtų kviestis draugiškų valstybių ambasadorius – sąrašas būtų trumpesnis. Aš tikrai taip nemanau. Manau, kad ir Austrija būtų pakviesta, ir, pagal dabartinį elgesį, Prancūzija, Suomija, Portugalija, Ispanija, Švedija. Galime vardinti ir vardinti.“
Be to, pasak A. Ažubalio, didelė dalis NATO valstybių pasisako prieš NATO narystės veiksmų plano suteikimą Sakartvelui ir Ukrainai, nors tai – vienintelis žingsnis šiuo metu, kuris galbūt priverstų Rusiją susimąstyti, ar jos agresyvi politika pasiteisina.
Rusijai nedraugiškų šalių sąraše, pažymi buvęs Užsienio reikalų ministras A. Ažubalis, nėra didžių ES valstybių, o ir į JAV Rusija žiūri gana pagarbiai. Visgi, Rusijos užsienio politikos prioritetas nuo seno lieka tas pats – valstybės aplink Rusiją privalo būti jos įtakos zonoje.
Lietuva gavo aiškų ženklą, kad gali jaustis saugi?
Rusijos veiksmai prie Ukrainos sienos gali sukelti nerimo, tačiau gynybos eksperto Aurimo Navio manymu, neturėtų sėti baimės Lietuvoje: „Esame stipriausio aljanso dalis, ES dalis. Rusija daro tai, ką visada darė geriausiai – elgiasi agresyviai ir, skelbdama nedraugiškų šalių sąrašą, manipuliuoja žmonių, vidaus piliečių ir išorės kaimynų, atžvilgiu.“
A. Navys primena, kad dar prieš aštuonerius metus Rusija Gerasimovo doktrinoje NATO įvardijo kaip grėsmę ir priešą, o 2015 – aisiais Saugumo strategijoje tai pakartojo, tad būdama šio aljanso dalimi, ir Lietuva jau seniai nebelaikoma Rusijai draugiška šalimi.
Kalbant apie potencialius Rusijos veiksmus, A. Navio teigimu, Lietuvos negalima lyginti su Sakartvelu ar Ukraina: „Šios šalys nėra aljanso dalys. Taip, aljansas iš dalies palaiko, bet nėra garantijos, kad Rusija ten kažko negalės padaryti. Lietuva šiuo atveju, kaip NATO valstybė, kurioje dislokuota nemažai NATO partnerių, gali ir turi jaustis saugi, bet protingai saugi, įvertinti grėsmes ir adekvačiai reaguoti, tai šiuo metu pakankamai gerai daroma.“ Visgi, jei situacija pakryptų link atviro karinio konflikto – turimų pajėgumų, sako A. Navys, Lietuvai tikriausiai neužtektų.
„Paskutinė mūsų sąjungininkų labai aiški parama prieštankiniais vienkartiniais ginklais, turiu galvoje JAV. Tai – aiškus signalas, parodymas, kad esant bet kokiai Rusijos agresijai, sąjungininkai bus, jie jau yra ir tikrai padės mums visais įmanomais būdais“, – kalba A. Navys.
Įspūdingi skaičiai gynybos išlaidoms ir kreivas požiūris į kaimynes
Pasak L. Kojalos, Rusijoje tikslingai konstruojamas „apsiaustos tvirtovės“ naratyvas: mus vakarai puola, JAV ir jų sąjungininkai mus spaudžia, nenori, kad būtume stiprūs, galingi ir gerbiami. Vienintelis būdas atsakyti – pademonstruoti raumenis. Tie raumenys šiuo atveju – tik kariniai, nes su kitais raumenimis Rusijai šiuo atveju sunku.“ Pernai gynybos išlaidoms, sako L. Kojala, Rusija paskyrė 4,3 proc. nuo BVP ir tai yra gerokai daugiau nei NATO valstybių vidurkis, kuris nesiekia 2 proc.
Daugybė Rusijos pastarojo meto veiksmų, tarp kurių ir V. Putino atsisakymas susitikti su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, anot A. Ažubalio, demonstruoja posovietinę aroganciją: „Čia, manau, buvo didelė V. Putino klaida, padiktuota įsisenėjusio Sovietų sąjungoje, Rusijoje niekinamo požiūrio į Ukrainą kaip valstybę, į ukrainiečius kaip naciją.“
„Chamišką“ Rusijos požiūrį į kaimynes, sako A. Ažubalis, puikiai iliustruoja ir oficialių Rusijos institucijų įrašai Twiter platformoje, kur kalbėta apie Baltijos šalis, Lietuvos Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio veiksmus: „Yra dvi retorikos ir du požiūriai: į tuos, kurie turėtų Rusijos klausyti, ir į tuos, kurie Rusijai ar jos viršūnėlėms padeda gyventi tą ponišką, bajorišką gyvenimą, engiant savo tautą, važiuojant į vakarus ir ten puikiai leidžiant tautiečių uždirbtus pinigus.“
Galiausiai, Kinijos ir Rusijos dabartinius santykius Seimo Užsienio reikalų komiteto narys vadina „tyliąja aneksija“: „Išsinuomojami milžiniški žemės plotai ir kada kinai masiškai plūsta į Amūro sritį, tuokiasi su pavargusiomis nuo girtuoklystės rusų moterimis, ir štai po truputį perima prekybą šiame regione. Kinijos įtaka didėja vidurinėje Azijoje.“ Rusijos tariamai sėkmingą geopolitiką A. Ažubalis vadina „pralaimėjimu po pralaimėjimo“.
