Kaip pranešė LSA, merai penktadienį priimtame nutarime ragina įtvirtinti nuostatas, kad „savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas, atstovaujantis savivaldybei ir vykdantis įstatymuose nustatytus įgaliojimus“, taip pat tai, jog meras „renkamas remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu“.
Pasak LSA, palaikymą šiai pozicijai išsakė posėdyje dalyvavę Seimo valdančiosios Laisvės partijos, taip pat opozicinių socialdemokratų, „valstiečių“, Darbo partijos frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės atstovai.
Merai akcentavo, kad jau antrą kadenciją veikianti tiesioginių merų rinkimų sistema užtikrina politinį stabilumą, savivaldybių veiklos tęstinumą, pateisina gyventojų lūkesčius ir stiprina jų pasitikėjimą vietos savivalda.
„Jau šešerius metus Lietuvoje veikianti sistema įrodė, kad savivaldybės stabiliausiai ir efektyviausiai dirba tada, kai būtinų sprendimų priėmimo nestabdo politinės manipuliacijos ar partiniai interesai. Gyventojų išrinktas meras, kuris vadovauja savivaldybės tarybai ir planuoja jos veiklą, geriausiai užtikrina, kad būtų vykdomi įsipareigojimai vietos gyventojams“, – pranešime sakė LSA prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.
Jo teigimu, dabartinė sistema veikia ir todėl, kad „turėdamas gyventojų suteiktą pasitikėjimo mandatą“, meras priima visai savivaldybei svarbius sprendimus, t. y. kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, teikia savivaldybės administracijos direktoriaus kandidatūrą, atstovauja savivaldybei bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ir užsienio šalių institucijoms, taip pat – teisme, regionų plėtros tarybos kolegijoje.
Konstitucinis Teismas praėjusią savaitę paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Jis taip pat pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną – baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Po teismo išaiškinimo Seime suformuluoti keli siūlymai keisti Konstituciją: valdantieji, išskyrus Laisvės partiją, palaiko Seimo pirmininkės ir konservatorių siūlymą, kad tiesiogiai būtų renkama „vykdomosios valdžios institucija – savivaldybių merai“. Didžioji dalis opozicijos ir Laisvės partija remia socialdemokratų siūlymą išsaugoti dabartinį savivaldos modelį.
Seimo pirmininkė sakė, jog tikisi iki birželio turėti parengtą Konstitucijos pataisą, numatančią tiesioginių merų rinkimų galimybę, o galutinai ją priimti kitų metų pradžioje. Dėl konkrečių mero įgaliojimų būtų tariamasi vėliau.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.