Treniruotė lauke ant sužaliavusios žolės parke geru oru – palaima išsiilgusiems sporto. Visgi, toks vaizdas džiugina ir po žiemos nubudusias erkes. Jos šiuo metu tik ir ieško grobio, o mokslininkai įspėja ir apie Lietuvoje plintančią naują erkių rūšį.
„Trumpa žolė, sportinis kilimėlis. Manau, kad čia erkių nebūtų. Arba renkamės ant estrados, kur jau tik betonas“, – sakė „Impuls“ sporto treneris Gediminas Mikelevičius.
Tokios erkės, kokios jau randamos Lietuvoje įprastos šalyse, kur klimatas šiltesnis.
„Radom naują rūšį Lietuvoje, kurios pikas yra vidurys vasaros – liepos, rugpjūčio mėnesį. Erkė buvo Raseinių rajone surasta, tirdami kitus. Radome jų ir ant gyvūnų, ant stirnų“, – LNK pasakojo VU Biologijos katedros profesorius Algimantas Paulauskas.
Pirmoji tokia erkė Lietuvoje aptikta dar 2019 metų liepos mėnesį. Kiek naujai aptikta erkių rūšis spėjo išplisti Lietuvoje atsakyti negali ir patys mokslininkai, bet nerimo yra.
„Su migravimu, su pervažiavimu padidėjusiu gali plisti ligos, kurios buvo aptinkamos tik Afrikos šiaurinėje dalyje. Mūsų uždavinys dabar ir toliau tirti, kiek čia išplitimas yra, nes pavojus ir rizika. Aiškinamės, kokiais maršrutais, gal gyvūnai ir paukščiai galėjo jas išnešioti“, – teigė A. Paulauskas.
Kol kas didžiausia rizika, anot profesoriaus, tikimybė užsikrėsti erkiniu encefalitu visus metus.
„Šita nauja rūšis gal tik pas mus Lietuvoje neseniai aptikta. Tačiau yra pietinėse šalyse – Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ji yra įprasta“, – sakė Užkrečiamų ligų ir AIDS centro epidemiologė Aušra Bartulienė.
Visgi, kai kurie specialistai ramina – naujoji rūšis nėra agresyvesnė ar pavojingesnė, nei tos, kurios Lietuvoje ir taip yra išplitusios. O saugotis gamtoje ypač dabar ir taip yra būtina.
„Šita aprašyta rūšis nėra kompetentingas ligų platintojas. Tiesiog tikrai turime rūpintis ta, kuri visur išplitusi. Ir ji tikrai mums kelia daugiau nerimo, nei kažkas kito“, – teigė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.
Patys gyventojai sako grįžę iš pasivaikščiojimų kas kartą apsižiūri. Lauke sportuojantis treneris sako, kad įsisiurbimo kol kas išvengė. Tačiau jau kentėjo šuo.
„Sunku pasakyti, bet bent 20 vienu kartu po vieno vaikščiojimo lauke buvo“, – LNK sakė treneris G. Mikelevičius.
Kone kuokštais ir po keliolika erkių nuo savo augintinio jau nurinko ir gyvūnų dresuotoja Grėtė.
„Mes mėgstame įlįsti į miškus, tai ten tikrai daug surinkome, gal 16 kokių buvo. Nuo kiekvieno šuns, dar nuo savęs 2 dienas nusirinkinėjau. Į lovą dar buvo įlipę, į galvą įsiropštę, dar tik kitą dieną pamačiau“, – teigė „Wonderdog“ akademijos įkūrėja Grėtė Krutovienė.
Moteris sako, kad erkių tiek daug ir toks vaizdas, kad jos į apsaugos priemones nebereaguoja. Svarsto, gal jos mutuoja ir adaptuojasi.
„Turėjau kolegų, kurie su triguba apsauga buvo ir vis tiek šuniukas pagavo erkę, pasigavo ir babeziozę“, – LNK sakė pašnekovė.
Ne tik giliai už miesto, bet ir centre – prie Baltojo tilto erkių yra. Čia žmonės tiesia pledus, sėdi, užkandžiauja.
„Jų tas gausumas yra didelis. Ir kiekvienais metais tas gausumas didėja, nes labai joms yra palankios klimatinės sąlygos. Taip pat yra daug gyvūnų, kuriais jos gali maitintis“, – sakė A. Bartulienė.
Skiepytis nuo erkinio encefalito specialistai ragina žiemą, kai erkės dar nėra aktyvios. Tačiau net ir pavėlavus skiepytis galima visus metus. 2 skiepo dozės apsaugo iki metų, trečia dozė – apie trejus metus. Palaikomąją dozę reikia kartoti kas 3–5 metus.
„Erkiniu encefalitu virusu užsikrėtusių erkių yra maždaug apie 1 procentą. O kalbant apie Laimo ligą, tai sakoma, kad vidutiniškai apie 20 procentų erkių“, – kalbėjo M. Žygutienė.
Specialistai pataria – ilgai būnant gamtoje dėvėti šviesius drabužius. Taip erkę bus paprasčiau pamatyti.
