Jo tvirtas būdas ir nepalaužiama pozicija atsispindėjo ir politinės korupcijos „MG Baltic“ byloje.

Delfi citavo šios bylos duomenis, kad K. Glaveckas per balsavimą dėl Šarūno Gustainio Vartojimų kreditų įstatymų pataisos projekto, išėjo iš posėdžių salės, nenorėdamas pakenkti partijai.

Raimundo Kurlianskio darbo kabinete buvo rasti užrašai: „Kęstas – iš posėdžio“, „Nuimtas GLAV“. Šis K.Glavecką lygino su nuolat prieštaraujančia parlamentare Aušra Maldeikiene.

Vaišnys: Glaveckas buvo bene vienintelis, kuris spaudoje pareiškė, kad metas skelbti Nepriklausomybę

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Vaišnys feisbuke aprašė įvykį, kai anuomet, įtemptu laikotarpiu - 1989 ir 1990-ųjų pradžioje, tame Centro Komiteto sparne K. Glaveckas buvo bene vienintelis, kuris viešai, spaudoje pareiškė, jog metas skelbti Nepriklausomybę, nepaisydamas nuomonės rinktis ,,žingsnį po žingsnio".

„Tas laikotarpis buvo labai įtemptas. Jo šitas labiau savarankiškas, autonomiškas požiūris buvo politiškai pagrįstas“, - „Delfi“ sakė A. Vaišnys.

Iš darbo Seimo viešuosiuose ryšiuose pašnekovui K. Glaveckas įsiminė kaip santūrus, kultūringas, korektiškas žmogus.

„Jo pasirinkimas, kalbant apie liberaliąją pasaulėžiūrą, buvo turbūt natūralus. Man neteko apie tuos dalykus specialiai su juo kalbėtis, tik galiu pastebėti, kad jis labai korektiškai reikšdavo požiūrį į laisvąją rinką. Iš to sparno nesu girdėjęs laukinio liberalizmo“, - sakė A. Vaišnys.

Andrius Vaišnys


Kartu pašnekovas prisiminė ir su K. Glavecku susijusį nuotykį.

„Vienu metu jis buvo rūkantis žmogus. Jis buvo šalininkas, kad nereikėtų drausti Seimo rūmuose rūkyti. Sakydavo, kad tai yra laisvas žmonių pasirinkimas, ir, kad žmonės turi būti protingi ir susitarti. Šioje vietoje teko su juo kultūringai susiremti.

Prisimenu, kad turėjau su juo nuotykį net ir viešoje vietoje. (…) Kai nusprendėme, kad įvesime nerūkimo tvarką, prisimenu: jis foje sėdi ir rūko, kameros šalia, ir jau ne kartą buvau atkreipęs jo dėmesį. Tada aš atnešu tokią lentelę su perbrauktu cigaretės ženklu. O jis sako: „jeigu šitaip, tai, ką darysi“, - dalinosi A. Vaišnys.

Pašnekovas K. Glavecką prisiminė kaip kultūringą, intelektualų, bet nepižonišką.

„Jo tikrai nepalyginsi su politikos pižonais, kurie buvo beatodairiški. Sakyčiau, kad jis nebuvo beatodairiškas, ir galbūt dėl to ne visada būdavo išgirstas“, - sakė A. Vaišnys.

Žemaitaitis: jis savęs netausojo

Kartu su K. Glavecku Mišrioje Seimo narių grupėje dirbęs Remigijus Žemaitaitis prisiminė savo kolegą kaip unikalų žmogų, turėjusį savo ryškų charakterį, gerą humoro jausmą.

„Ir bėdoje, ir džiaugsme, jis parinkdavo tam tikrus žodžius, mintis, kurie nuramindavo, ir ateidavo gera vidinė pusiausvyra“, - kalbėjo K. Žemaitaitis.

Remigijus Žemaitaitis

Parlamentaras prisiminė, kad, kalbėdamas apie politiką, K. Glaveckas mėgdavo sakyti: „daryk maksimumą, stenkis, nenuvilk draugų, šeimos. Ir nesvarbu, ar tau pavyks, svarbu visą laiką išlik sąžiningas pats sau ir prieš tuos žmones, prieš kuriuos tu dirbi“.

„Jis visą laiką tą principą sakydavo, ir jis tuo vadovaudavosi. Kad ir koks kartais būdavo kritiškas arba rasdavo pasakyti kandų žodį, bet jis visą laiką rasdavo pusiausvyrą. Ir jis matė visus politikus, ar tai būtų jaunesnioji, ar vyresnioji karta. Tarp mūsų jis buvo tas, kuris rasdavo išeitį net pačiose blogiausiose situacijose.

Prisimenu, kaip per ekonominį sunkmetį, 2009 metais, kada jis buvo valdančiojoje daugumoje, mes sėdėjome, šnekėjome, gal penkias šešias valandas diskutavome, kaip reikėtų bristi iš to, ir tada jis sako: „žinai, kad ir ką mes darytume, mes vis tiek išlipsime. Geriau ar blogiau, sunkiau ar lengviau, bet mes išlipsime“. Buvo iš jo toks didelis pozityvas“, - pasakojo R. Žemaitaitis.

Kolega Seime prisiminė, kad K. Glaveckas pasižymėjo „velnišku noru gyventi“.

„Mes visą laiką sakydavome: „Kęstai, jau turi viską – ir karjerą, ir stažą, ir finansus, ir visas socialines garantijas“. Prieš rinkimus dar jam sakiau: „Kęstai, kam tau reikia į tą Seimą? Tu su Rūta gyvenk, yra vaikai, džiaukis, keliauk, būk“. O jis sako: „bet vis tiek aš noriu, aš dar turiu minčių, dar galiu daug ką padaryti“. Tas jo užsispyrimas irgi turbūt privedė prie to, kad žmogus netausojo savęs, ir šiandieną deja turime liūdną žinią“, - kalbėjo R. Žemaitaitis.

Pasak parlamentaro, K. Glaveckas jau ilgai turėjo bėdų.

„Paskutinius metus jo sveikata buvo tikrai sudėtinga. Didžiausias sveikatos lūžis, ko gero, įvyko pavasarį. Jam didžiausias smūgis buvo greičiausiai iš savų, iš partiečių, iš Liberalų sąjūdžio, iš kitų. Vienu metu jaučiau, kad buvo toks savotiškas jo neįvertinimas. Žmogus tai partijai tikrai buvo atidavęs labai daug. Jeigu ne Kęstas, nežinau, ar Liberalų sąjūdis būtų buvęs toks, koks jis buvo, ir kokiu užaugo“, - kalbėjo R. Žemaitaitis.

Valinskas prisimė Glavecką tą dieną, kai dužo Seimo langai

Arūnas Valinskas prisiminė K. Glavecką ir iš savo darbo Seime, ir televizijoje patirties.

„Mes dirbome visą kadenciją, ir aš jį prisimenu kaip savo srities žinovą, kompetentingą žmogų. Manau, kad jis buvo vienas iš tų žmonių, kurie, pasakius vardą pavardę, asocijuojasi su politikos etalonu. Tokių nėra daug. Kęstutis buvo vienas jų. Jis tą darė nuoširdžiai. Tai jautė ir rinkėjai“, - sakė A. Valinskas.

Arūnas Valinskas


Jis prisiminė tą metą, kai juos pačius išrinko į Seimą.

„Mes tada jau radome K. Glavecką. Mes palikome Seimą, jis liko Seime. Aš nelabai įsivaizduoju, kaip gali būti Seimas be Kęstučio, bet laikas nestovi vietoje. Aš jį visą laiką prisiminsiu kaip taktišką politiką ir savo srities profesionalą“, - sakė A. Valinskas.

Iš to laiko, kai pats buvo politikoje, A. Valinskas prisiminė konkrečią situaciją 2009 metais, kai sausį dužo Seimo langai.

„Tą dieną man, kaip Seimo pirmininkui, teko sušaukti skubų posėdį Seimo pirmininko kabinete. Ten be Valdybos narių dalyvavo visi komitetų vadovai, tarp jų ir K. Glaveckas. Iš ten įsiminiau du žmones – Ireną Degutienę ir K. Glavecką. (…) Jis kalbėjo pakankamai ramiai, bet kėlė klausimą dėl pareigūnų atsakomybės. Kiek prisimenu, tuo metu vidaus reikalų ministras lyg buvo išvykęs į užsienį, tai jis kėlė atsakomybės klausimą“, - pasakojo A. Valinskas.

Pašnekovas prisiminė, kad K. Glavecko visas gyvenimas buvo ryškus.

„Dar mūsų kadencijos metais, keliaudamas po JAV, jis patyrė stiprų širdies smūgį. Ten jam buvo atlikta operacija. Jis grįžo optimistiškai nusiteikęs. Atsimenu, kad nuo senų laikų, kai vykdavo „Auksiniai svogūnai“, K. Glaveckas su Rūta Rutkelyte praktiškai visada būdavo to renginio svečiai, maloniai ten lankydavosi, nors kartais būdavo pasišaipoma ir iš jų asmeniškai. Bet jis visiškai nuoširdžiai pasijuokdavo, nes turėjo puikų humoro jausmą“, - sakė A. Valinskas.

Juokaudavo: atėjo žmogus, kuris išrado ekonomiką

Buvęs Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas, ilgametis K. Glavecko kolega Eugenijus Gentvilas, kalbėdamas apie politiką pirmiausia pažymėjo, kad K. Glaveckas nevengė prisiimti atsakomybės.
„Tai žmogus, kuris gyvenime visada ėmėsi atsakomybės. Mes jį matėme pastaruosius metus Seime – taip, jis žvelgdavo į viską kaip ekonomikos profesorius, nebedalyvavo partinėse struktūrose. (…) Aš prisimenu jį iš anksčiau, kai žmogus ėmėsi tiek partinėse, tiek ekonomikos veiklose visą atsakomybę ant savęs. Sakyčiau, gal nelabai tausodavo save“, – prisiminė E. Gentvilas.

Eugenijus Gentvilas

Liberalas išskyrė K. Glavecko nuopelną – įkurtą Lietuvos laisvosios rinkos institutą ir Vilniaus vertybinių popierių biržą.

„Tai didžiuliai nuopelnai Lietuvos viešajam gyvenimui, Lietuvos ekonominiam gyvenimui. Jau nekalbu apie pačias idėjas. Net būnant skirtingose partijose – jis Centro partijoje, aš Liberalų sąjūdyje, aš klausydavausi ausis ištempęs ir formavau savo, kaip liberalo, ekonominę pasaulėžiūrą. Aš žinau, kad jo klausėsi daugybė žmonių“, – pasakojo E. Gentvilas.

Jis prisiminė, kad kartais su kolegomis, K. Glaveckui įžengus į kabinetą, juokaudavo, jog „atėjo žmogus, kuris išrado ekonomiką“.

„Tikrai vertinome jį labai. (…) Jis man atrodė valingas žmogus – aš kalbu ne apie paskutinius metus, pusmetį, o tiesiog būdavo „reikia, imam, darom“. Greta to viskas ir su tokiu linksmumu ar ironija – tai jam būdingi dalykai. Buvo žavu su juo būti“, – kalbėjo politikas.

Razma: skambinčiau jam šiandien, nes šiandien Kęstučio gimtadienis

Seimo narys, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas J. Razma feisbuke rašė, kad išėjo „vienas iš žinomiausių Kovo 11–osios signatarų“.

„Šiandien išėjo vienas iš žinomiausių Kovo 11–osios signatarų, pasižymėjęs solidžiomis žiniomis ir šviesiais įsitikinimais, visada, nuo pat 1989–ųjų viešai deklaruodavęs tikėjimą Nepriklausoma ir demokratine Lietuvos valstybe. Jis – ir vienas iš solidžiausią patirtį turėjęs parlamento narys“, – rašė parlamentaras.

Jurgis Razma


Apie K. Glavecką J. Razma atsiminė taip – „valstybininkas visa savo esybe“.

„Kęstutis dar iki Sąjūdžio būrė aplink save ekonomistus, savo studentus, pradėjo diskusijas dėl būtinų pertvarkų, o vėliau ir dalyvavo įtvirtinant Lietuvoje laisvę ir laisvos rinkos ekonomiką. Su Kęstučiu kartu dirbome Seime nuo 1996 metų. Profesoriaus žinios, platus akiratis padėjo kurti tuos pamatus, ant kurių tvirtai dabar stovi Lietuva. Jis buvo nepailstantis debatų dalyvis, nuolat ir atkakliai gynė laisvos piliečių bendruomenės, laisvos rinkos, nesubiurokratintos valstybės idėjas. Ir tai darė pagarbiai, neįžeidinėdamas, neužsipuldamas kitų pažiūrų žmonių“, – teigė parlamentaras.

J. Razma teigė, jog K. Glaveckas pasižymėjo ne vien žiniomis, plačiu akiračiu, bet ir stipriu humoro jausmu, lengvu bendravimu.

„Jis tuoj rasdavo kalbą, užmegzdavo pašnekesį su bet kuo: parlamente, gatvėje, sporto klube“, – rašė Seimo narys.

„Prieš operaciją Kęstutis man paskambino, pasikalbėti apie Seimo darbą, įstatymo projektus. Dabar galvoju, jog tai buvo jo labai sąmoningas skambutis – atsisveikinimo. Skambinčiau jam šiandien, nes šiandien Kęstučio gimtadienis. Be galo skaudu, kad vietoj to turiu dalintis liūdna žinia apie kolegos ir bendražygio išėjimą“, – apgailestavo jis.

„Reiškiu užuojautą Kęstučio šeimai, jo draugams, kolegoms. Tegu jo vardas, įrašytas mūsų Nepriklausomybės istorijoje, ilgai lieka ir mūsų atmintyje prisimenant kaip Pagarbos vertą žmogų“, – feisbuke rašė J. Razma.Mirus ilgamečiam Seimo nariui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Kęstučiui Glaveckui, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė frakcijos ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą velionio šeimai, artimiesiems ir bendražygiams.

„Lietuva neteko garbingo, visa širdimi jai tarnavusio žmogaus. Būdamas aktyvus politikas bei ekonomistas, Kęstutis Glaveckas pirmaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais kartu su bendražygiais kūrė mūsų valstybę. K. Glaveckas buvo vienas iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto įkūrėjų, taip pat Seimo nariu be pertraukų dirbęs nuo 1996 metų, todėl jo indėlis liks reikšmingas ir nemarus ateities kartoms. Telydi velionio artimuosius, bičiulius ir kolegas paguoda ir dvasios tvirtybė šią netekties valandą“, - teigė frakcijos seniūnė.

Čaplikas pasidalino įsimintina Glavecko fraze: tai buvo žmogus reiškinys

K. Glavecką kaip išskirtinę asmenybę apibūdino ir jo buvęs kolega, buvęs Seimo narys Algis Čaplikas.

„Mes ilgai praleidome laiką ir vienoje partijoje, ir Seime. Kęstas buvo labai gyvybingas, jis turėjo gerą, specifinį humoro jausmą – į viską jis gyvenime žiūrėdavo su dalimi atlaidumo, šypsenos. Man visą laiką buvo gera su juo bendrauti, nes jis visada sakydavo, kad ne viską reikia labai sureikšminti. Būnant politikoje nereikšmingi dalykai tapdavo labai reikšmingais, atskirti juos labai sudėtinga, bet Kęstas turėjo tą Dievo dovaną“, – pasakojo A. Čaplikas.

Algis Čaplikas


K. Glaveckas, pasak jo, pasižymėjo ir išskirtiniu humoro jausmu.

„Ta jo greitakalbė visad išlikdavo atmintyje. Jis buvo reiškinys Lietuvos politikoje, Lietuvos visuomeniniame gyvenime, tokių nėra daug, reikia pripažinti. Jis paliko pėdsaką“, – sakė A. Čaplikas.

Buvęs Seimo narys prisiminė vieną K. Glavecko frazę, kurios, kaip pažymėjo A. Čaplikas, niekada nepamiršo.

„Bediskutuojant, teko su juo važinėt ir po Lietuvą, daug laiko kartu praleisti, jis sakydavo: „Skirtis ir mirt reikia greitai“. Tokia būdavo jo frazė – tai paliko įspūdį. Jis nėra pilka asmenybė, gali jį vertinti įvairiai – vieni jį mėgo, kiti nemėgo, bet jis buvo reiškinys. Tai yra faktas ir daugiau tokių nėra labai daug Lietuvos politikoje“, – akcentavo A. Čaplikas.

Seimo pirmininkė išreiškė užuojautą

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą signataro, Seimo nario, ekonomisto, profesoriaus Kęstučio Glavecko artimiesiems.

Kęstutis Glaveckas
Foto: DELFI


„Netekome išskirtinės Lietuvos asmenybės, talentingo politiko, kuris paliko ryškų pėdsaką mūsų šalies istorijoje, politikoje ir ekonomikoje. Jaučiuosi dėkinga už jo prasmingą veiklą Seime, kartu reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems“, – teigia parlamento vadovė.

Sunkią netekties akimirką Seimo Pirmininkė K. Glavecko artimiesiems ir kolegoms linki ištvermės ir dvasios stiprybės.

Viktorija Čmilytė-Nielsen


Pagarbiai prisiminė ir Lukas Savickas

„Šiandien rytas prasidėjo be galo liūdna žinia ne tik man, bet ir visai Lietuvai. Mirė mano kolega, Kovo 11-osios Akto signataras Kęstutis Glaveckas. Daug kadencijų Seime pradirbęs Kęstutis man buvo tikras pavyzdys, kuris per daugelį metų sugebėjo išlaikyti savo asmeninę tapatybę, drąsiai reiškė savo nuomonę ir savo darbais kūrė Seimo tradicijas.

Nepaistant to, kad man ši kadencija Seime pirma, būtent Kęstutis nuo pat pirmųjų dienų negailėjo kolegiškų patarimų, ragino imtis iniciatyvos ir nesikuklinti tarti griežtesnį žodį ten, kur jis buvo tikslingas.

Visada prisiminsiu šį žmogų su pačia didžiausia pagarba“, feisbuke išgirdęs apie netektį penktadienį ryte rašė Lukas Savickas.

Lukas Savickas

Kęstutis – mano suolo draugas Seime

Užuojauta ir prisiminimais apie K. Glavecką viešai pasidalino ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Labai liūdnas man šis rytas. Kęstutis buvo mano Seimo suolo draugas, kas rytą pasveikindavęs bučiniu į skruostą. Buvo labai atidus ir pagarbus kitiems. Žmogiškas ryšys, nuoširdus bendravimas jam buvo svarbiau už politines ambicijas ir jų varžybas. Kęstučio profesionalumas ir dalyko išmanymas buvo neginčijamas. Ko pats daug turėjo, dosniai dalijosi su kitais, jaunesniais, ne stodamas į pranašesniojo poziciją, o paprastai, draugiškai ir neįkyriai“, – feisbuke prisiminimais dalinosi ministrė.

Ji pažymėjo, kad K. Glaveckas vis sakydavo: „Yra svarbesnių dalykų nei darbas“.

„Žmogus išėjo, o šiluma liko. Lengvos Jums kelionės, Kęstuti... Užuojauta artimiesiems ir visiems, turėjusiems galimybę jį pažinti“, – rašė A. Bilotaitė.

„Trūks šmaikštaus žodžio“

Buvęs K. Glavecko bendražygis Gintaras Steponavičius feisbuke rašė, kad jam trūks kolegos šmaikštaus žodžio.

„Trūks Tavo šmaikstaus žodžio ir kompanijos. Visada prisiminsiu ne vieną drauge išgertą taurę puikaus Primitivo... Ilsėkis ramybėje, bičiuli“, – rašė politikas.

Laisvės partijos frakcijos seniūnė Seime Ieva Pakarklytė rašė, jog trūks K. Glavecko bendravimo su „cinkeliu“.

„Labai liūdnas rytas. Netekome kolegos, profesoriaus, signataro Kęstučio Glavecko. Nuoširdi užuojauta artimiesiems. Kęstučio atvirumas, nenoras nutylėti ir susitaikyti ten, kur kiti jau nuleido rankas, buvo jo išskirtinis bruožas. Seimo salėje ir koridoriuose Kęstutis visad sveikindavosi: „na, kaip jaunimas gyvena?“. Labai trūks Kęstučio aštrios, taiklios minties ir žodžio. Kaip ir draugiško, su cinkeliu bendravimo. Ilsėkitės ramybėje, profesoriau“, – rašė politikė.

Liberalų sąjūdis: reiškiame užuojautą visiems, kuriems teko laimė pažinoti šią iškilią asmenybę

Užuojautą pareiškė ir Liberalų sąjūdis.

„Šiąnakt netekome Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputato, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro ir ilgamečio liberalų bendruomenės nario profesoriaus Kęstučio Glavecko. Pažinojome Kęstutį kaip ilgametį politiką, didžiąją gyvenimo dalį paskyrusį savo šalies reikalams ir pelniusį Lietuvos žmonių pagarbą bei pasitikėjimą.

Kartu Kęstutis buvo ir talentingas mokslininkas, savo darbais esmingai prisidėjęs prie ekonomikos mokslų raidos – paskelbė kelis šimtus mokslinių darbų Lietuvoje ir užsienyje, buvo žinomas knygų ekonomikos temomis autorius, vienas iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto įkūrėjų“, – rašoma partijos pranešime.

„Liberalų bendruomenės atmintyje Kęstutis išliks aktyvus ir ryžtingas liberalių vertybių gynėjas, tikėjęs pažangia ir modernia mūsų valstybės ateitimi. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Kęstučio šeimai, artimiesiems, bičiuliams ir visiems, kuriems teko laimė pažinoti šią iškilią asmenybę“, – teigia partijos atstovai.

„Banke būtų uždirbęs daugiau“

Kadaise E.Gentvilas juokavo, kad reikšmingiausius darbus K.Glaveckas nuveikė tą vienintelę kadenciją, kai nebuvo Seime – 1992-1996 m.

„Yra tiesos, – dienraščiui „Lietuvos rytas“ pripažino profesorius ir habilituotas ekonomikos mokslų daktaras 70 metų K.Glaveckas. – Po to, kai 1992 m. liepą Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas pasileido, naujuose rinkimuose nedalyvavau, nes reikėjo statyti pamatus Lietuvos ekonomikai – kurti bankus, vertybinių popierių ir prekių biržas.“

Su bendraminčiais jis tai ir darė: įsteigė Lietuvos laisvosios rinkos institutą ir buvo jo tarybos pirmininkas, tokias pat pareigas užėmė Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje.

Tačiau po ketverių darbingų metų stiprinant atkurtos nepriklausomos šalies ekonomiką, po 1996-ųjų rinkimų K.Glaveckas grįžo į Seimą ir daugiau iš jo nebesitraukė.

Liūdna šeimos istorija

Vilniuje gimęs K.Glaveckas šeimoje buvo vienturtis. Vaikystėje penkerius metus bažnyčioje tarnavo klapčiuku – nors tėvas buvo itin tikintis, didesnė paskata tarnauti buvo kunigo dosnumas: už kiekvienas mišias berniukams jis duodavo šiek tiek pinigų.

Tačiau ne dievobaimingumas, o tėvo šeimos istorija labiau lėmė, kad būsimasis signataras sovietmečiu nebuvo nei spaliukas, nei pionierius ar komjaunuolis.

Vėliau buvo pašalintas ir iš Komunistų partijos, nes stodamas į ją nutylėjo, kad tėvo broliai – tremtiniai ir pabėgėliai. K.Glavecko tėvas per karą buvo išvežtas į Vokietiją, o kai bandė nukeliauti pas kitame Vokietijos mieste esantį brolį, buvo sučiuptas ir grąžintas į Lietuvą.

K.Glavecko tėvo trys broliai buvo ištremti į Sibirą, vienas pabėgo į Kanadą, kitas – į JAV. Signataro motinos dvi seserys taip pat buvo tremtinės, rašė dienraštis.