„Didelė dalis stojančių į slaugytojų specialybę asmenų jau ruošiasi iš karto emigruoti, apie trisdešimt procentų“, – sako Lietuvos medikų sąjūdžio Valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė
„Yra jau išvykusių, yra kalbančių, kad galėtų išvykti. Yra ir tokių, kurie gailisi, kad neišvyko laiku, nes čia yra šeia, vaikai, antrosios pusės“, – sako bendrosios praktikos slaugytoja Raimonda Suduikienė
Marijampolėje dirbanti moteris tikina, kad slaugytojui valstybiname sektoriuje sunkiai plušėti tenka mažiausiai dvigubu krūviu.
„Mėnesis laiko – ir palieku valstybinį sektorių, pradirbus vienuolika metų, nes nematau perspektyvos, nematau motyvacijos, rankų be galo trūksta“, – sako moteris.
Akivaizdu, kad darbuotojai tokių krūvių tiesiog neatlaiko, mažai guodžia ir atlyginimai. Slaugytojos gauna du kartus mažesnę algą už gydytojus, o ir užsienyje ar privačiame sektoriuje siūlomas užmokestis kur kas didesnis.
„Virš 600 eurų, 630, 650. Jeigu slaugytoja gauna 880 eurų - tai jau yra geras atlyginimas. Tuo tarpu Norvegijoje, slaugytoja, kuri turi labai normalų krūvį, dirba vienu etatu, ji į rankas gauna 4 tūkst. eurų“, – sako Lietuvos medikų sąjūdžio Valdybos pirmininkė.
Pasak Medikų sąjūdžio, Lietuvoje itin trūksta pagarbos šios specialybės darbuotojams - ir iš pačios visuomenės, ir iš darbdavio. Norvegijoje jau 10 metų dirbanti slaugytoja tikina, kad čia jaučiasi kur kas geriau ne tik dėl finansinių priežasčių.
„Lietuvoje nesididžiavau labai, kaip sakant, kad esu slaugytoja. Bet Norvegijoje, kai tu pasakai, kad esi slaugytoja, yra didžiulė pagarba ir tiesiog norvegams tai yra vau, tu slaugytoja“, – sako Andra Stumbrienė, slaugytoja Norvegijoje.
Norvegijoje slaugytojos turi daugiau pareigų. Tačiau ir darbo užmokestis, lyginant su kitais medicinos darbuotojais, - skiriasi nežymiai.
Skaičiuojama, kad iki 2028 metų Lietuvoje trūks daugiau nei 7000 slaugytojų.
