„Dugnas bus tada, kai prasidės branduolinis karas. Kol kas truputį atsitraukta nuo jo. Ukrainos adresu jau buvo parengtas didelis karas ir ta katastrofa kol kas nesprogo, ji yra atidėta, nepanašu, kad atšaukta visiškai; tokios milžiniškos jėgos: šimtas tūkstančių karių, kariuomenė, laivynai ir ligoninės, maitinimas, – pasiruošta tikram karui, kuris galėjo ištikti visą Europą arba bent jau visą pusę Europos su mumis, bet čia jau būtų pasaulinis karas. Ukrainai tai būtų Didysis Tėvynės karas, ginantis nuo Rusijos.

Gerai, kad Kremlius tai atšaukė arba kol kas atidėjo, bet pademonstruota „rusiška ruletė“ pasauliniu mastu, nes, kai yra tokia parengtis, užtenka ir vieno bepročio komandyriaus arba net klaidos, kad išlėktų viskas velniop kaip Černobylyje. Ten irgi užteko gobšumo klaidos ir pasirodė, kad sistema nepajėgi susitvarkyti. Kabome ant plauko, kada Kremlius išeis iš proto arba padarys tokių klaidų, kurios jau sukels tikrą europinę ir pasaulinę katastrofą. Kita katastrofa, aš apie tai rašiau straipsnį („Katastrofų pradžia – smegenyse“), – kalbama apie Astravą“, – laidoje kalbėjo profesorius V. Landsbergis.

Landsbergis: Baltarusija pamažu perduodama Rusijai

Profesoriaus taip pat pasiteirauta, kas gali laukti Baltarusijos ateityje, turint omenyje kalbas, kad rudenį Baltarusija ir Rusija gali pasirašyti sutarimą dėl jungtinės valstybės.

„Kas bus? Bus tas pats, kas dabar. Tie susitarimai jau seniai pasirašyti, tik jie nebuvo visiškai realizuojami ir palaipsniui Baltarusija pamažu perduodama Rusijai – perduotas pasienis, perduota kariuomenė, saugumas, daugybė dalykų, ir ekonomika. Kas dar neperduota? Gali būti, viskas perduota, bet tai priklauso nuo dviejų diktatorių.

Vytautas Landsbergis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Kaip Kremliaus viršininkas pasakys, taip Minsko viršininkėlis padarys. Čia yra nuo mūsų nepriklausantys dalykai. Jie šiek tiek priklauso nuo pasaulio blaivumo ir susivokimo, kas vyksta, bet neatrodo, kad Europa nori susiprasti; Astravas yra grėsmė ne tik Lietuvai sunaikinti, bet ir nukreipta prieš ES ir Europą“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Profesorius: Rusija puoselėja revanšą ir kerštą

Rusija paskelbė nedraugiškų valstybių sąrašą. Teigiama, kad toms šalims, kurios atsidurs sąraše, bus taikomos sankcijos. Paklausus, ar Lietuva kaip nors turėtų reaguoti į tą sąrašą, V. Landsbergis tikino, kad, visų pirma, labiausiai nedraugiška valstybė yra pati Rusija.

„Visada reikia koreguoti sąvokas. Yra kažkokios neva nedraugiškos valstybės. Pirmiausia, pati Rusija yra labai nedraugiška – ne tik kaimynams, bet ir šaliai už Atlanto ji labai nedraugiška. Čia nėra ko ginčytis, tik kokių imasi priemonių ta, deja, mūsų labai nedraugiška kaimynė, kuri puoselėja revanšą ir kerštą.

Galbūt ir Astravas yra tam tikras kerštas Lietuvai už nepriklausomybę. Reikia tik pasirengti. Gyvename šalia ugnikalnio arba beprotnamio – nežinia, kada iš ten pajudės tamsios, nekontroliuojamos jėgos. O skaičiavimai toje šalyje yra tik tokie. Nėra skaičiavimų – žmoniška ar nežmoniška, teisinga ar neteisinga, viskas jiems – apsimoka arba neapsimoka. Galbūt dar neapsimoka, o gal nutars, kad apsimoka, gali daryti, ką tik nori, kodėl visa ta grėsmė, bauginimas buvo taip eskaluojamas prieš Ukrainą. Galima spėlioti, kodėl. Atrodė, kad tikrai tiek lėšų, tiek energijos, pasirengimo eikvojama tam, kad būtų puolimas. O jeigu puolimo nėra, kokia buvo nauda?

Gal buvo pabandymas. Jeigu bus puolimas po kelių mėnesių, tai mes jau pasitikrinome, kad galime greitai būti pasirengę. Galiausiai visa sunkioji technika ten ir palikta“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Anot jo, dabartiniai Rusijos veiksmai yra tam tikra desperacija arba įsiūtis, bet tai irgi yra pavojinga.

„Įsiūtis iš bejėgiškumo. Nes negalima sugrąžinti, kad Ukraina būtų Rusijos dalis. Įsiūtis vis tiek yra pavojingas, juk negali Kremlius pasakyti „taip, susitaikėme“. Tai – ne pagal jų smegenis. Jų smegenys nesiekia tiek, kad reikia suvokti realų pasaulį ir gyventi jame, o ne utopijų pasaulyje. Jų smegenys galbūt niekada nebus pertvarkytos, nebent ateis kinai ir paaiškins, kaip yra pasaulyje iš tikrųjų“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Paklausus, kokios valstybės galėtų duoti atsaką bauginančiai politikai, pašnekovas priminė, kas liko iš Rytų Ukrainos.

Vytautas Landsbergis

„Aš visada sakau, kad eikite pasiklausti savo mamos, nes mama niekada nepatars blogai. Ji turi būti kitokia nei ponia Matvijenko ar kokios nors agresyvios ponios Kremliuje; normali moteris, motina niekada nešauks: „Eikime, užkariausime, sudaužysime ir paliksime iš jų griuvėsius.“ Ką padarė iš Rytų Ukrainos – vieni griuvėsiai. Tai yra Rusijos politikos rezultatas“, – sako profesorius.

Landsbergis: reikia išmokti gyventi be Rusijos

Paklausus, ar galima teigti, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai šiuo metu yra istoriškai žemiausiame taške nuo pat Nepriklausomybės atgavimo, V. Landsbergis tikino, kad Rusija tarsi pati save izoliuoja nuo viso pasaulio.

„Galų gale, Lietuvoje ir kai kur kitur pradedama kalbėti tikslesniais žodžiais apie tikrus dalykus. Kokius čia diplomatus išsiunčia? Iš Lietuvos ar kitų valstybių. Išsiunčiami šnipai, kurie dirba diplomatų priedanga. Jų daugybę išvijo Čekija ir išvaro Amerika, kitos šalys, tai – šnipų išvarymas. Ir tai šiek tiek palengvina kvėpavimą – taip, kaip nuo viruso. Reikia suprasti, apie ką kalbama iš tiesų. Būtent čia yra šnipinėjimo karas“, – sako profesorius.

„Jis gali baigtis tuo, į ką einama. Einama į visišką Rusijos izoliaciją nuo normalaus pasaulio. Putino valdžia sėkmingai dirba, kad Rusija būtų izoliuota. Ji, žinoma, kaltina, kad blogieji Vakarai nori ją izoliuoti, bet daro viską, kad pati izoliuotųsi“, – sako profesorius.

Anot V. Landsbergio, reikia išmokti gyventi be Rusijos.

„Jeigu Europa nori laisvės ir nepriklausomybės, ji turi išmokti gyventi be Rusijos. Tada galbūt Rusijai pabus blaivus protas. Jie juk nebijo, jie gali gyventi be mūsų ir mus palikti sau kapanotis savo šiukšlynuose. Gal visgi ką nors keiskime, bet kol to nėra, kol yra kalbų, kad ''nieko be Rusijos negalima daryti, viską tik su Rusija'', tada ta Rusija ir viešpatauja, diktuoja savo valią tarptautinėms organizacijoms“, – sako V. Landsbergis.

„Reikia išmokti gyventi be Rusijos“, – pridūrė profesorius.