Vilniaus prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje mažiausiai aštuonis kartus teistas A. Kriskis kaltinamas dėl sukčiavimo – įtariama, kad jis apgaulės būdu iš Teisingumo ministerijos išviliojo beveik 1,5 tūkstančio eurų.

Neįtikėtina, bet ministerijos tarnautojai šios apgaulės ilgą laiką nepastebėjo ir aklai pildė įkalinimo įstaigoje bausmę už įvykdytus nusikaltimus atliekančio A. Kriskio pageidavimus.

Tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), kurio sprendimą vėliau pakeitė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), dviejose administracinėse bylose A. Kriskiui iš Teisingumo ministerijos buvo priteisę neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Vienoje byloje VAAT A. Kriskiui priteisė 650 Eur, tačiau vėliau nuteistojo skundą išnagrinėjęs LVAT nutarė kompensaciją padidinti iki 1,9 tūkst. Eur. Kadangi LVAT sprendimas įsiteisėjo, A. Kriskis kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas jam išmokėti priteistą neturtinę žalą. Ministerijos darbuotojai šį prašymą išpildė, nuteistasis atsiuntė dar vieną prašymą – paprašė sumokėti 650 Eur, kuriuos jam priteisė pirmosios instancijos teismas. Kai pinigai, kurių kalinys neturėjo teisės gauti, buvo sumokėti, jis nutarė parašyti dar vieną prašymą – nurodė, kad aukštesnysis teismas pakeitė sprendimą ir jam neturtinės žalos atlyginimą padidino iki 1,9 tūkst. Eur. Tačiau tąkart jo prašymas nebuvo patenkintas, nes kompensacija jau buvo išmokėta, o, anot ministerijos darbuotojų, A. Kriskis neteisėtai užvaldė 650 Eur.

Tuo metu kitoje byloje A. Kriskiui teismas buvo priteisęs 800 Eur kompensaciją, šią sumą ministerija nuteistajam jau buvo sumokėjusi. Bet A. Kriskis kreipėsi dar kartą ir paprašė įvykdyti teismo sprendimą, – ministerijos darbuotojai vėl neapsižiūrėjo ir nuteistajam dar kartą pervedė 800 Eur.

Dėl sukčiavimo, kai apgaulės būdu buvo įgyti svetimi pinigai, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas praėjusiais metais, o nusikalstamos veikos, įtariama, buvo padarytos dar 2018 m. – ilgą laiką ministerijoje niekas net nepastebėjo, kad nepagrįstai nusikaltėliui išmokėjo pinigus. Tyrimo metu nustatyta, kad A. Kriskis nusikaltimus, kuriais yra kaltinamas, padarė kalėdamas Kybartų pataisos namuose.

Arnoldas Kriskis
Foto: DELFI / Dainius Sinkevičius

Prokurorai šią baudžiamąją bylą buvo perdavę Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau teisėja Ieva Narbutaitė nutarė, kad ji nėra teisminga šiam teismui, – baudžiamasis procesas turėtų vykti Vilkaviškio teisme.

Anot teisėjos, iš Teisingumo ministerijos pinigai buvo pervesti į A. Kriskio sąskaitą Kybartų pataisos namų depozitinę sąskaitą, kurioje esančiomis savo lėšomis bausmę atliekantis nuteistasis galėjo naudotis.

Dėl sukčiavimo baudžiamojon atsakomybėn patrauktas A. Kriskis gerai žinomas teisėsaugos pareigūnams – nuo vyro yra nukentėję daugybė garsių žmonių.

Jis yra įsibrovęs į tuometinio Vilniaus mero A. Zuoko namus: nusikaltėlis ilgai tūnojo pasislėpęs A. Zuoko name – laukė, kol šeima sumigs. Iš A.Zuoko namų vagis išsinešė jubiliejinių monetų kolekciją, brangų rankinį laikrodį, mobilųjį telefoną, piniginę su joje buvusiais pinigais ir banko kortelėmis, delninį kompiuterį, diktofoną, fotoaparatą, taip pat vaizdo kasetę, kurioje buvo užfiksuotos A. Zuoko vaikų krikštynų šventės akimirkos.

Be to, A.Kriskis yra apvogęs populiarios televizijos laidų vedėjos E. Mildažytės, verslininkų M. Marcinkevičiaus ir V. Žakaičio namus. Jis buvo įsibrovęs į Ukrainos ir Belgijos ambasadorių rezidencijas, prabangų viešbutį „Shakespeare“. Vyras taip pat buvo teisiamas dėl įsibrovimo į prekybos tinklo „Rimi“ buvusio vieno savininkų Dariaus Krasaičio namus.