„Prezidentūra periodiškai užsako visuomenės nuomonės apklausas aktualiais šalies politinės darbotvarkės klausimais. Be tiesioginių kontaktų, tai – papildomas šaltinis Prezidentui sužinoti žmonių, kuriems jis tarnauja, nuomones“, – paaiškino prezidentūros spaudos tarnyba.

Kaip rodo Prezidento kanceliarijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ balandžio 8–17 dienomis atlikta apklausa, Stambulo konvencijos ratifikavimui pritaria ir greičiau pritaria 22,1 proc. apklaustųjų, 48,8 proc. respondentų teigia tam nepritariantys arba greičiau nepritariantys, o 29,2 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.

Prezidentūros užsakymu "Vilmorus" apklausa apie Stambulo konvenciją
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Gaidys: Konvencija žmonėms – lyg darinys rūke

Tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys atkreipė dėmesį, kad nemažas dalis, beveik trečdalis, respondentų neturi nuomonės apie Konvenciją.

„Turbūt ne visi ir pasirūpino, kad sužinotų, daug nežinančių. O rezultatas rodo, kad pagrindinė takoskyra yra tarp kartų. Jaunimas, ypač studentai, pritaria, jie galbūt labiau informuoti. Tačiau čia – ir toks pasaulėžiūros dalykas. Jaunimas, studentai labiau pritaria, kita karta, vyresnė, – konservatyvesnė ir nepritaria. Manau, kad visose šalyse taip pasiskirstoma“, – komentavo V. Gaidys.

Sociologas nedrįso spėlioti apie tai, ar bus pritarta Stambulo konvencijos ratifikavimui Lietuvoje. Jo nuomone, tai būtų buvę lengviau padaryti prieš metus.

„Tai labai priklausys nuo to, kokia bus sudaryta atmosfera. Jeigu nebūtų jokių spaudimų, jeigu tai būtų daroma prieš metus, tada daugiau buvo kalbama apie smurtą šeimoje, gal būtų pasirašę. Dabar turbūt jau nepasirašytų. Čia toks gan trapus dalykas“, – svarstė V. Gaidys.

Apskritai sociologas teigė, kad apklausos duomenys jo nenustebino.

„Turbūt ta tema nėra tokia ryški, čia lyg kažkoks darinys rūke, didelė dalis nežino [ką apie tai galvoti]. O kai didelė dalis nežino, patartina ir neklausti žmonių apie tuos dalykus, nespekuliuoti visuomenės nuomone, kai nėra aišku, apie ką klausiama“, – sakė V. Gaidys.

Vyriausi labiau nepritaria, o moterys dažniau neturi nuomonės

Nagrinėjant duomenis skirtingais pjūviais, matyti, kad Stambulo konvencijos ratifikavimui labiau nepritaria vyrai, o moterys dažniau neturi nuomonės šiuo klausimu.

Atliekant apklausą, vyrų grupėje 22,5 proc. pritarė Konvencijos ratifikavimui, 50,3 proc. nepritarė, o 27,2 proc. neturėjo nuomonės.

Iš moterų – 21,7 proc. pritarė Stambulo konvencijos ratifikavimui, 47,4 proc. nepritarė, o 30,9 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Prezidentūros užsakymu "Vilmorus" apklausa apie Stambulo konvenciją
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Nagrinėjant duomenis pagal amžiaus grupes, matyti, kad labiausiai šią konvenciją palaiko jauniausi respondentai, asmenys iki 29 metų amžiaus. Šioje amžiaus grupėje Konvencijos ratifikavimui pritaria 37,5 proc. respondentų, nepritaria 30,9 proc., o neturi nuomonės 31,6 proc. apklaustųjų.

Toliau – kuo vyresnė amžiaus grupė, tuo palaikytojų mažiau. Pavyzdžiui 40–49 metų amžiaus grupėje Stambulo konvenciją palaiko jau tik 21,8 proc., o vyriausioje amžiaus grupėje, kurioje yra asmenys nuo 70 metų amžiaus, – 10 procentų.

Prezidentūros užsakymu "Vilmorus" apklausa apie Stambulo konvenciją
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Jaunesni labiau palaiko, vyriausieji dažniausiai neturi nuomonės

Daugiausia Stambulo konvencijos skeptikų yra vidutinio ir vyresnio amžiaus grupėse. Tarkime, grupėje nuo 30 iki 39 metų amžiaus jų yra 47,6 proc., tarp 40–49 metų asmenų – 50,8 proc., tarp 50–59 metų asmenų – 53,6 proc., tarp 60–69 metų respondentų – 57,2 proc., o vyriausioje amžiaus grupėje (70 metų ir vyresnių) – 45,7 procento.

Vyriausių respondentų amžiaus grupė išsiskiria dar ir tuo, kad jie dažniau nei kiti neturi nuomonės šiuo klausimu. 70 metų ir vyresnių žmonių grupėje tokių respondentų buvo 44,3 procento. Antroje vietoje pagal šią kategoriją yra jauniausios amžiaus grupės respondentai. 31,6 proc. apklaustųjų iki 29 m. teigė neturintys nuomonės dėl Konvencijos ratifikavimo.

Daugiausia neturinčiųjų nuomonės – tarp žemiausio išsilavinimo žmonių

Pagal išsilavinimą, daugiausia (24,2 proc.) pritariančių Stambulo konvencijos ratifikavimui yra tarp aukštąjį išsilavinimą įgijusių respondentų. Kuo išsilavinimas žemesnis, tuo pritariančių dalis mažesnė. Atitinkamai Konvencijos ratifikavimui pritaria 21,9 proc. vidurinį, aukštesnįjį ir spec. vidurinį išsilavinimą turinčių asmenų ir 13,3 proc. nebaigusių vidurinės.

Prezidentūros užsakymu "Vilmorus" apklausa apie Stambulo konvenciją
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Didžiausia dalis (50,4 proc.) nepritariančių Konvencijos ratifikavimui yra tarp vidurinį, aukštesnįjį ir spec. vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų. Tarp asmenų su nebaigtu viduriniu išsilavinimu tokių yra 41,7 proc., tarp žmonių su aukštuoju išsilavinimu – 46,7 procento.

Daugiausia (45 proc.) neturinčių nuomonės šiuo klausimu yra nebaigę vidurinio išsilavinimo. Tarp asmenų su viduriniu, aukštesniuoju ir spec. viduriniu išsilavinimu tokių yra 27,7 proc., tarp asmenų su aukštuoju išsilavinimu – 29,1 procento.

Labiausiai palaiko moksleiviai ir studentai

Pagal socialinę padėtį, Stambulo konvencijos ratifikavimą labiausiai (44,4 proc.) palaiko moksleiviai ir studentai. Pavyzdžiui, tarp pensininkų taip teigiančių yra tik 9,7 procento.

Prezidentūros užsakymu "Vilmorus" apklausa apie Stambulo konvenciją
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Nepritariančiųjų konvencijos ratifikavimui daugiausia yra tarp bedarbių (55,9 proc.), pensininkų (52,2 proc.), tarnautojų (52,3 proc.) ir darbininkų (50,8 proc.). Mažiausios skeptikų gretos yra tarp moksleivių, studentų (17,8 proc.) ir specialistų (43 proc.).

Dažniausiai šiuo klausimu nuomonės neturi pensininkai (38,1 proc.) ir moksleiviai bei studentai (37,8 proc.). Mažiausia neturinčių nuomonės dalis yra tarp tarnautojų – 19 procentų.

Pagal pajamas, pastebima tendencija, kad kuo didesnes pajamas gauna asmenys, tuo labiau palaiko Konvencijos ratifikavimą. Pavyzdžiui, tarp asmenų, kurių šeimos narių pajamos siekia po 601 eurą ir daugiau, palaikančių yra 30,1 procento. O tarp asmenų, kurių pajamos šeimos nariui yra iki 300 eurų, – 12,7 procento.

Prezidentūros užsakymu "Vilmorus" apklausa apie Stambulo konvenciją
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Nepalaikančių asmenų kreivė nėra tokia tolygi. Tačiau daugiausia Konvencijos skeptikų yra grupėje, kurios atstovai gauna mažiausias pajamas (iki 300 eurų), – 58,2 proc., o mažiausiai nepalaikančiųjų Konvencijos ratifikavimą yra tarp asmenų, kurių pajamos šeimos nariui per mėnesį – 401–600 eurų, – 45,8 procento.

Iš neturinčių nuomonės grupė, gaunanti didžiausias pajamas, išsiskiria tuo, kad ten tokių asmenų dalis yra mažiausia – 23,4 procento. Grupėse, kurių atstovų pajamų kiekis kitoks, ji yra panaši – apie 29 procentus.

Miestelių gyventojai dažniau palaiko, kaimo – nepalaiko

Prezidentūros užsakymu "Vilmorus" apklausa apie Stambulo konvenciją
Foto: Asmeninio albumo nuotr.


Nagrinėjant duomenis pagal geografiją, įdomu tai, kad daugiausia (29,7 proc.) palaikančių Stambulo konvencijos ratifikavimą yra net ne didmiesčiuose, o kituose miestuose.

Didžiausia dalis (60,7 proc.) skeptikų gyvena kaimuose. O daugiausia žmonių (36 proc.), neturinčių nuomonės šiuo klausimu, yra Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje.

Mokslininkė: sociologiniai įrankiai išnaudojami politinėse kovose

Prof. Aušra Maslauskaitė


Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė, Lietuvos mokslų akademijos narė, sociologė Aušra Maslauskaitė prisipažino, kad, pamačius apklausos duomenis, pirmiausia į akis krito „tai, kaip sociologiniai įrankiai yra išnaudojami politinėse kovose“.

„Šiuo vienu klausimu, kuris yra taip suformuluotas, mes tikrai nesužinome Lietuvos visuomenės nuomonės apie Stambulo konvenciją. Mes sužinome galbūt tik tai, ką jie girdėjo kur nors paminėta viešojoje erdvėje, priklausomai nuo to, koks turinys buvo ten minimas“, – akcentavo A. Maslauskaitė.

Pasak mokslininkės, jeigu būtų norima iš tikrųjų sužinoti, ką žmonės mano apie Stambulo konvenciją, ar jie pritaria ar nepritaria, pirmiausia reikėtų atlikti išsamesnį tyrimą.

„Jeigu mes norėtume korektiškai turėti informaciją, reikėtų nepagailėti kelių šimtų eurų (užsakovas šiuo atveju yra prezidentūra) ir skirti rinkos tyrimų bendrovėms, kurios tikrai (ir šitos, kuri atlieka, neabejoju kompetencija) padarytų tokį tyrimą“, – sakė A. Maslauskaitė.

Mokslininkė pyko, kad tai jau tampa tendencija, ir ji būdinga ne vienai institucijai.

„Konservatoriaus Mato Maldeikio apklausa apie tai, kas turėtų atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje, yra lygiai tas pats, tik iš kitos pusės“, – kalbėjo A. Maslauskaitė.

Širinskienė: nepritaria ir didelė dalis tų, kurie tikrai galėjo susipažinti su dokumentu

Agnė Širinskienė


Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos narei Agnei Širinskienei, pasižiūrėjus į duomenis, į akis krito maždaug 30 proc. neturinčių nuomonės. Jos manymu, tokioje situacijoje tai nėra daug.

„Jeigu tai būtų klausimas, tarkime, apie partnerystę, prostitucijos legalizavimą, kurie yra daugiau ar mažiau buitinio lygmens klausimai, tai 30 proc. būtų tikrai labai daug. Bet, vertinant neapsisprendusius, reikėtų vertinti ir tai, kad klausimas yra apie tarptautinę sutartį. Jeigu pasižiūrėtume į, tarkime, Miuncheno arba Vienos konvenciją, viena – intelektinės nuosavybės, kita – tarptautinių sutarčių teisės, tai greičiausiai tų konvencijų žinomumas Lietuvoje geriausiu atveju būtų kokie penki procentai. Kai Konvenciją žino 70 proc. gyventojų, vadinasi, visuomenėje ji yra tapusi labai dideliu diskusijų objektu“, – pažymėjo A. Širinskienė.

Parlamentarę taip pat nustebino duomenys, kurie rodo tarnautojų nuomonę apie Konvenciją.

„Žiūrėdami į šį segmentą, matome, kad daugiau kaip pusė valstybės tarnautojų turi abejonių. Dėl moksleivių dar kelčiau klausimą, ar jie mokėjo susirasti dokumentą, tačiau tarnautojai, tikėtina, mokėjo tai padaryti“, – sakė A. Širinskienė.

Pasak pašnekovės, apskritai iš apklausos matyti, kad yra didelis visuomenės nepritarimas šiuo klausimu.

„Tų asmenų, kurie, mano manymu, galėjo perskaityti dokumentą, nepritarimas yra lygiai toks pats – gana didelis, daugiau kaip pusė. Natūralu, kad man, kaip įstatymų leidėjai, iš karto kyla klausimas, – jeigu dokumentas neturi atramos visuomenėje <…>, ar jis turėtų būti priimtas, kartu įvertinant, kad dokumentas, išskyrus tą abejotiną sąvoką, kitų papildomų „garantų“ žmogaus teisių prasme neatneša į teisės sistemą“, – sakė A. Širinskienė.

Baiminasi, kad net nebus galima kalbėti vaikams apie tėvystę ir motinystę

Pati parlamentarė nepritaria šios Konvencijos ratifikavimui. Jos nuomone, šio dokumento ratifikavimas reikšmingai nepagerintų moterų padėties Lietuvoje.

„Jeigu žiūrėtume į Stambulo konvencijos raginimus valstybėms, ten pamatytume raginimus priimti įstatymus, kad nebūtų priverstinių santuokų. Lietuvoje priverstinių santuokų nėra labai seniai. Yra raginimų įvesti bausmes už prievartą prieš moteris, seksualinį priekabiavimą. Tie dalykai įgyvendinti baudžiamojoje teisėje. <…>.

Yra dalykų, kurių Lietuvoje kultūriškai net nepasitaiko, tarkime, raginimas uždrausti moterų apipjaustymą. Jo niekada nebuvo“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Pasak parlamentarės, nauja norma atsiranda su vadinamąja gender sąvoka, kuri yra apibrėžiama ne pagal biologinę lytį, bet pagal žmogaus numanymą ir jauseną, kokiai lyčiai arba kokiems lyties vaidmenims jis save priskiria.

„Jeigu mes pasižiūrėtume į kitą sutartį, kuri tarptautinėje teisėje jau galioja Lietuvoje, tai yra į Romos statutą (jis su Vatikanu nieko bendro neturi, tai yra baudžiamosios teisės tarptautinis instrumentas), jis tą pačią gender sąvoką apibrėžia per dvi biologiškai nulemtas lytis. Iš esmės Stambulo konvencija mums sukeltų tam tikros painiavos, kai vienoje baudžiamosios teisės sutartyje turime vienokį gender apibrėžimą, o čia – kitokį“, – sakė A. Širinskienė.

Pašnekovė taip pat atkreipė dėmesį, kad tas apibrėžimas yra naudojamas Konvencijos straipsniuose, kurie kalba apie švietimo sistemą ir apie tai, kad švietimo sistema turėtų remti nestereotipinius vaidmenis bei naikinti stereotipinius lyčių vaidmenis.

„Pasakojimas vaikui apie buvimą tėvu arba motina, kad tai yra gerai, kas yra natūralu žmogui kaip biologinei būtybei kažkada galbūt tapti tėvu arba motina, šiuo atveju yra stereotipiniai vaidmenys. Natūralu, kad kyla abejonių visuomenėje, ar priėmus šią Konvenciją, raginamas remti švietime nestereotipinius vaidmenis reikš, kad mes negalėtume švietimo sistemoje kalbėti apie tėvystę ir motinystę, ir kažkiek vaikus tam dalykui ruošti“, – sakė A. Širinskienė.

Parlamentarė turi atsakymą ir tiems, kurie galvoja, kad tokios pažiūros yra nemodernios.

„Modernumas niekada nėra teisės chaosas. Kitas dalykas, manau, kad būtų modernu kalbėti apie tai, kad Lietuvoje reikia vystyti socialinę pagalbą moterims – ar tai būtų moterys, kurios yra patyrusios smurtą, ar tos, kurios patiria krizinį nėštumą. Šituos dalykus turėtume svarstyti“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Parlamentarė kalbėjo, kad jau yra gaunama įvairių moterų organizacijų raštų, kad jos neteko finansavimo šiais metais.

„Per finansavimą, per nevyriausybinio sektoriaus skatinimą, būtų galima spręsti tuos klausimus. Manau, kad tai būtų modernu, prie ko būtų galima eiti, bet tam tikrai nereikia Stambulo konvencijos ratifikavimo“, – sakė A. Širinskienė.

Šakalienė: tuo klausimu – daug dezinformacijos

Dovilė Šakalienė


Konvencijos ratifikavimą palaikančios Seimo narės socialdemokratės Dovilės Šakalienės nenustebino apklausos rezultatai, kurie rodo, kad vos šiek tiek daugiau kaip 22 proc. žmonių palaiko Konvencijos ratifikavimą.

„Buvo įdėta tiek daug pastangų viešojoje erdvėje dezinformacijai ir klaidinančios informacijos sklaidai, siekiant sukurti įspūdį, kad ši Konvencija yra visai ne apie smurtą prieš moteris, kad nėra ko stebėtis, jog nemaža dalis žmonių atsakė neigiamai, neįsigilinę ar nesuprasdami apie ką iš tiesų yra Konvencija“, - sakė D. Šakalienė.

Parlamentarės vertinimu, tą įspūdį sustiprino ir apklausos rezultatus galėjo iškreipti klausimo formuluotė.

„Klausimo formuluotėje yra tiesiog klausiama, ar Lietuva turi ratifikuoti Stambulo konvenciją. Tai yra sutrumpintas, buitinis pavadinimas, bet nėra parašyta, kad tai yra Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir įveikimo (arba kovos su juo). Tuomet turėtų būti skliausteliuose tik kaip papildomas nurodytas tas sutrumpintas pavadinimas „Stambulo konvencija“.

Tai reiškia, kad yra labai didelė tikimybė, kad dalis žmonių, atsakinėdami į klausimą, negalėjo duoti tikslaus ir informuoto atsakymo, ar jie pritaria šios Konvencijos ratifikavimui, nes tėra girdėję žodį "Stambulo" gąsdinančiame kontekste ir net nesieja su smurto prieš moteris įveikimu“, - teigė D. Šakalienė.

Pašnekovė kalbėjo, kad viešojoje erdvėje buvo daug pasvarstymų apie tai, kad „čia yra kažkokia turkiška Konvencija. Kam ji mums yra reikalinga?“, arba keistų komentarų apie šios Konvencijos sąsajas su tariamu naujų lyčių įvedimu, arba spekuliacijų, kad ši Konvencija visai nėra susijusi su moterų apsauga nuo smurto, o kad tai yra LGBT bendruomenei naudinga Konvencija, kuri kažkaip susijusi su partneryste arba net įvaikinimu.

„Tai yra visai atskiri klausimai“, - pažymėjo D. Šakalienė.

Prisiminė panašią diskusiją kitu klausimu

Seimo narė pastebėjo, kad šios apklausos rezultatai yra panašūs į prieš maždaug ketvirtį amžiaus vykusią situaciją, susijusią su mirties bausmės Lietuvoje panaikinimu.

„Pasižiūrėjus Konstitucinio Teismo (KT) jurisprudenciją ir viešai prieinamus mokslinius tyrimus, yra labai įdomu, kad kaip tik buvo labai panašus visuomenės nuomonės apklausų rezultatas dėl mirties bausmės panaikinimo. Tik truputį virš dvidešimt procentų visuomenės tam pritarė, visi kiti buvo prieš.

Seimas tuomet neišdrįso priimti politinio sprendimo, ir 42 Seimo nariai kreipėsi į KT, paversdami šį klausimą iš politinio konstituciniu. Ir dabar yra panašių idėjų, kad galbūt dėl ET Konvencijos dėl smurto prieš moteris ratifikavimo turėtų spręsti KT. Galbūt toks dalykas gali būti svarstomas“, - sakė D. Šakalienė.

Kartu parlamentarė priminė, kad KT, svarstant klausimą dėl mirties bausmės panaikinimo, tuomet aiškiai pasisakė, kad tuometiniam Seimui pritrūko drąsos.

„Nepaisant to, kad moksliniai duomenys ir kitų šalių praktika rodė, kad mirties bausmė nepagerina kriminogeninės padėties, mūsų politikams pritrūko drąsos, nes jiems atrodė, kad, „jeigu visuomenei nepatinka, galbūt ir toliau darykime blogą dalyką“. Šalia to ant kortos buvo pastatyta ir Lietuvos ateitis, nes, stojant į Europos Sąjungą, tai buvo būtina sąlyga – panaikinti mirties bausmę“, - pasakojo D. Šakalienė.

Pasak parlamentarės, šiuo metu lygiai taip pat moksliniai duomenys rodo, kad smurto artimoje aplinkoje lygis Lietuvoje yra labai aukštas.

„Per dešimt metų nuo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimo progresas yra minimalus. ET konvencija dėl smurto prieš moteris įveikimo siūlo kompleksinį, kitose šalyse praktiškai išbandytą, kokybišką mechanizmą, ir priemonių paketą, kuris galėtų leisti Lietuvai turėti sisteminę, kur kas nuoseklesnę ir efektyvesnę smurto prieš moteris prevencijos ir įveikimo programą. Nepaisant to, yra dezinformacija, klaidinanti informacija, ir net klausimai sociologinėse apklausose formuluojami taip, kad vargu, ar žmonės tiksliai suvokia, į ką jie atsakinėja“, - konstatavo D. Šakalienė.

Siūlo skirti faktus nuo nuomonės

Parlamentarė diskusijose dėl šios Konvencijos ratifikavimo siūlė atskirti faktus nuo nuomonės.

„Tai, ką aš išsakiau yra ne nuomonė, o argumentai, kurie yra pagrįsti moksliniais duomenimis, praktiniais tyrimais ir kitų šalių gerąja praktika. Galime turėti lygiai tokias pat „efektyvias“ diskusijas klausimu, ar žemė yra plokščia, ar ji yra apvali? Jeigu vienu atveju tai yra žmogaus subjektyvus įsitikinimas, nepagrįstas jokiais faktais, kad žemė, jo manymu, yra plokščia, tai kitu atveju tai yra moksliniai duomenys ir realūs, objektyvūs faktai, kad nėra plokščia ta mūsų žemė.

Lygiai taip pat ir čia. ET konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir įveikimo yra apie smurto lyties pagrindu mažinimą, apie saugesnes moteris, ir joje yra numatytos labai konkrečios priemonės, kokių turėtų valstybė imtis, kad galėtų turėti tvarią, efektyvią, ilgalaikę sistemingą politiką, kaip sumažinti smurto prieš moteris lygį“, - kalbėjo D. Šakalienė.

Kartu gąsdinantiems, kad ši Konvencija pakenktų tradicinei šeimai, parlamentarė ramino, kad ji pati atitiktų tokios šeimos apibrėžimą.

„Esu susituokusi Bažnyčioje, daugiau kaip dvidešimt metų su tuo pačiu vyru mes auginame savo vaikus, ir nesuprantu, kaip man galėtų pakenkti Konvencija, kuri sukuria saugesnę ateitį moterims. Galbūt, kai mano vaikai sukurs šeimas, bus ta informacija, kuri yra reikalinga, kad jie galėtų savo vaikus auginti taip, kad pas mus nebūtų „tradicinių“ smurto apraiškų, „tradicinių“ vyro ir moters nelygiateisiškumo stereotipų, kad esą vyras negali išreikšti emocijų, jis negali verkti, o moteris turi būti nuolanki, paklusni, privalo mylėtis su savo vyru, kai tik jis to nori, net, jeigu ji to nenori, kad moteris privalo aptarnauti vyrą, rūpintis namų ūkiu ir panašių kitų nesąmonių. Žmonės šeimoje turi susitarti draugiškai ir lygiavertiškai, kiekvienas turi daryti pagal savo sugebėjimus ir pagal šeimos susitarimą, ir jokiais būdais neskirstyti darbų į vyriškus ir moteriškus“, - kalbėjo D. Šakalienė.

Kartu parlamentarė išreiškė viltį, kad Prezidentūra įsitrauks į problemų sprendimą.

„Sveikintina, kad Prezidentūra domisi visuomenės nuomone, viliuosi, kad taip pat ir aktyviau išreikš poziciją dėl visuomenės švietimo dėl smurto lyties pagrindu prevencijos ir įveikimo, o taip pat pasmerks dezinformaciją ir visuomenės klaidinimą“, - sakė D. Šakalienė.

Tyrimo metodika:

Tyrimo laikas: 2021 m. balandžio mėn. 8 – 17 d.
 Respondentų skaičius: N = 1001
 Tyrimo objektas: 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai
 Apklausos būdas: interviu telefonu
 Atrankos metodas: tikimybinė atranka išlaikant proporcijas pagal
gyvenamą vietą.
 Apklausa vyko: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje;
Alytaus, Tauragės, Rokiškio, Utenos, Švenčionių, Telšių, Mažeikių,
Raseinių, Ukmergės, Molėtų, Akmenės, Kretingos, Varėnos, Klaipėdos,
Kauno, Kupiškio, Vilkaviškio, Lazdijų, Kelmės, Šiaulių, Pakruojo, Prienų, Kaišiadorių, Jonavos, Šakių, Plungės rajonuose ir Kalvarijos, Pagėgių, Marijampolės, Palangos bei Elektrėnų savivaldybėse. Tyrimas vyko 31 mieste ir 35 kaimuose.