Seimo narė pažymi, kad Sveikatos apsaugos ministerija lig šiol, pavyzdžiui, nėra pateikusi tėvų sutikimo formos, nėra veikiančios sistemos su nuskenuojamais kodais, neišspręsti mėginius tiriančių laboratorijų klausimai, švietimo įstaigose taip pat trūksta visuomenės sveikatos specialistų.

„Dėl valdžios neatliktų namų darbų neturėtų nukentėti moksleiviai. Vaikus būtina saugiai sugrąžinti į klases. Tyrimai atskleidė dramatiškus vaikų psichoemocinės būsenos pokyčius. Labiausiai kenčia socialiai pažeidžiamų šeimų vaikai“, – sako Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narė prof. V. Targamadzė.

Jos teigimu, grąžinant vaikus į mokyklas, būtina suteikti daugiau laisvės savivaldybėms ir mokyklų bendruomenėms, o būdų, kaip įgyvendinti mokinių sugrįžimą, gali būti įvairių. Kurį laiką kontaktinės pamokos, V. Targamadzės siūlymu, galėtų vykti lauke, kas antrą savaitę ir panašiai.

„Tereikia mokyklų vadovams ir taryboms bei savivaldybėms palikti daugiau iniciatyvos ir suteikti galimybes spręsti saugų mokinių, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų grįžimo į mokyklas problemą“, – vertina parlamentarė.

Jos teigimu, praktinius iššūkius būtina spręsti labai atsakingai, tačiau grįžimo prie kontaktinio mokymosi procesas neturėtų būti stabdomas. „Atsižvelgiant į kilusį sąmyšį, svarstytina galimybė trumpu pereinamuoju etapu derinti nuotolinį ir kontaktinį mokymą“, – įsitikinusi V. Targamadzė.

Jos teigimu, Vytauto Didžiojo universiteto atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik pusė pradinukų tėvų (46 proc.) ir daugiau nei trečdalis (38 proc.) penktų–aštuntų klasių mokinių tėvų nepalankiai ir labai nepalankiai vertino nuotolinį mokymą kaip ugdymo formą.

Tyrimas atskleidė, kad nuotolinis mokymas kaip ugdymo forma sukėlė mokymosi sunkumų mokiniams iš socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų; specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintiems mokiniams; silpniau besimokantiems mokiniams; gerai besimokantiems, bet tinkamo socialinio bei akademinio grįžtamojo ryšio negaunantiems mokiniams; penktų klasių mokiniams; mokiniams, besirengiantiems pereiti į kitą ugdymo etapą.

Mokslininkai nurodo, kad nuotolinis ugdymas bei karantinas pablogino vaikų emocinę savijautą, motyvaciją mokytis, įsitraukimą. Ilgėjant buvimo prie ekranų laikui, daugėjo vaikų somatinių simptomų (galvos, pilvo, akių ir kitokių skausmų, nuovargio) bei mažėjo miego trukmė ir bendra miego kokybė. Padaugėjo regėjimo sutrikimų, vaikai nutuko, nerimauja dėl galimybės užsikrėsti virusu. Sumažėjo neformaliame ugdyme dalyvaujančių vaikų skaičius.

ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienį ketina priimti sprendimus dėl 5–11 klasių mokinių grįžimo į mokyklas algoritmo bei terminų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė informavo, kad trečiadienį Ministrų Kabinetui pateiks pasiūlymą nuo gegužės 3 d. leisti į mokyklas grįžti 5–8 klasių, o nuo gegužės 10 dienos – 5–11 klasių mokiniams.