Apie tai specialistai trečiadienį diskutavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje.
Kaip posėdžio metu sakė Vyriausybės duomenų analitikas Aistis Šimaitis, atlikus analizę kartu su kitomis institucijomis, matoma, kad lietuvių mirčių skaičius praėjusiais metais tiesiogiai koreliuoja su fiksuotų COVID-19 atvejų skaičiumi.
„Kylant COVID-19 atvejų kreivei, kilo ir mirtingumas. Tai gana aiškiai matėsi tiek kreivei kylant, tiek leidžiantis. (…) Dabar matome šiek tiek nuosaikesnį mirčių kilimą, nes daug žmonių yra paskiepyti“, – pažymėjo A. Šimaitis.
Jo teigimu, COVID-19 atvejų skaičius veikia teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų apimtis.
„Iš esmės, kai yra aukšti kovido atvejai, užimamos reanimacijos lovos, praktiškai turi stoti planinės operacijos, nes nėra, kur guldyti pacientų. Mes pavasarį buvome sustabdę visas medicinines paslaugas, po to palaipsniui jos atsistatė, bet tas tikrasis efektas matėsi rudenį. (…) Vyriausybė visą rudenį ir žiemą skatino teikti medicinos paslaugas ir žmonėms kreiptis, bet kylant atvejų skaičiui, tos chirurginės paslaugos tiesiog stojo“, – kalbėjo analitikas.
Jis paaiškino, kad pandemijos metu yra taikomi keli apibrėžimai mirtims: mirtys nuo COVID-19 infekcijos, kurios sudaro 2/3 mirčių atvejų bei mirtys su koronavirusu, kai miręs asmuo buvo užsikrėtęs šia infekcija, tačiau tiesioginė mirties priežastis yra kita. Vis dėlto visų kitų mirčių, kaip aiškino ekspertas, nėra labai daug.
„Tikimybė mirti padidėja dvigubai, jei tu buvai tas žmogus, kuris turėjo teigiamą testą“, – akcentavo A. Šimaitis.
„Tik 10-15 proc. žmonių Lietuvoje buvo užsikrėtę COVID-19. Jei negaunamos medicininės paslaugos tuo laikotarpiu būtų jų mirties priežastis, mes turbūt matytume 5-7 kartus didesnį perteklinį mirtingumą nei dabar, nes tie žmonės, kurie neturėjo kovido testo, taip pat negavo medicininių paslaugų“, – teigė jis.
A. Šimaitis kartu atkreipė dėmesį, kad vadinamųjų perteklinių mirčių, susijusių tiesiogiai su negautomis medicininėmis paslaugomis, mastą matysime vėliau.
„Nesuteiktos paslaugos turės pasekmės, bet panašu, kad tų pasekmių mes nematėme ir jas matysime dar ateityje. Panašu, kad viskas, ką matėme iki šiol – didžioji dauguma tų mirčių buvo lemtos to, kad žmonės buvo užsikrėtę kovidu“, – sakė analitikas.
Jam antrino ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė.
Jos teigimu, nemažai COVID-19 nesirgusių asmenų mirė nuo lėtinių ligų, tad mirčių perteklius, anot jos, daugiausia susidarė dėl pačios koronaviruso diagnozės.
„Didžiausios priežastys nueina į kraujotakos sistemos ligas, dėl kurių mirė mūsų gyventojai ir virškinimo sistemos ligos. (…) Tai patvirtina, kad vis dėlto kovidas nulemia perteklines mirtis“, – posėdyje sakė O. Vitkūnienė.
Savo ruožtu Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas Romualdas Gurevičius asmenis, skaičiuojančius perteklinių mirčių skaičius, ragino atkreipti dėmesį į metodologiją. Jo teigimu, lyginti perteklinių mirčių skaičių reikia ne su 2019 metais, o imant bent jau trijų praėjusių metų mirčių skaičiaus vidurkius.
„Kai kurie naudodami tą skirtingą metodologiją, dirbtinai pablogina šį rodiklį, nes palyginimo bazę pasirenka vienus metus, būtent 2019, kai buvo pats mažiausias mirčių skaičius“, – pažymėjo R. Gurevičius.
