Jis yra vienas iš 6 parlamentarų, kurio kraujyje po skiepo nerasta susiformavusių antikūnų.

„Žinoma yra smagiau sužinoti, kad yra antikūnų, kad jų yra daug. Bet nesureikšminkime to mano atvejo. Kažkas gi turi atstovauti ir tą neigiamą vakcinavimo statistikos dalį. Niekas nesako, kad vakcinų poveikis yra 100 procentų. Ir bendrai žiūrint į Seimo narių tyrimo rezultatus, pasakyčiau, kad jie turėtų būti optimistiškai nuteikiantys. Iš jų seka, kad vakcinos teigiamas poveikis yra virš 90 procentų. Iš tų minėtų 6 Seimo narių, kurie neturi antikūnų, gal yra dalis nesiskiepijusių“, – LNK sakė J. Razma.

Politikas teigė, kad Seimo narių pavyzdys žmones turėtų paskatinti skiepytis.

J. Razma teigė, kad po pirmojo „AstraZeneca“ skiepo nejautė itin stiprių šalutinių poveikių. Galvą skaudėjo, ji sukosi, bet Seimo narys pasakojo negalintis būti 100 procentu garantuotas, kad tai vakcinos šalutinis poveikis.

Jis teigė, kad kartos antikūnų testą.

„Teoriškai gali būti ir kažkokia klaida. Stengdamasis saugiai būti lauksiu to antrojo skiepo, turėdamas vilčių, kad atsakas bus geresnis“, – teigė jis.

Ketvirtadienį Seimo nariai vėl bus kviečiami pasidaryti kraujo tyrimus.

Seimo pirmininkė: 70 Seimo narių turi antikūnų

Iš 76 praėjusią savaitę antikūnų testus atlikusių parlamentarų 70 Seimo narių turi antikūnų, 6 neturi.

Tokius duomenis seniūnų sueigoje antradienį pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen.

Kas neturi antikūnų Seimo vadovė atsisakė detalizuoti, tačiau to neslėpė jau pasiskiepijęs Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas J. Razma.

„Vienas toks pavyzdys esu aš, pasiskiepijau, o antikūnų nulis“, – sakė jis.

Tokia diskusija seniūnų sueigoje kilo po to, kai Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis eilinį kartą pasiūlė Seimui sugrįžti prie įprastos darbo tvarkos, kai balsuojama po kiekvieno teisės akto priėmimo.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen kol kas skeptiškai vertina siūlymą sugrįžti prie įprasto darbo organizavimo, kadangi nuskambėjo informacija dėl kritinio lovų skaičiaus Vilniuje. „Situacija nėra lengva ir pradėti laisvinti nuo Seimo, grįžti į įprastą darbo ritmą, manau, būtų neatsakinga“, – sakė ji seniūnų sueigoje.

Parlamento vadovė teigė bendravusi su Baltijos ir Šiaurės šalių parlamentų pirmininkais.

„Nė vienas iš mus supančių šalių parlamentų nedirba įprasta tvarka. Nėra tokio pavyzdžio žvelgiant į kaimynines šalis“, – sakė V. Čmilytė–Nielsen.

Beje, tai, kad kol kas Seimas neplanuoja grįžti prie įprasto Seimo darbo ji patvirtino ir antradienį žurnalistams Seime.

„Grįžti prie įprasto Seimo darbo dar nesvarstome“, – sakė V. Čmilytė– Nielsen.

A. Mazuronis pažymėjo, kad barai ir sporto klubai jau atlaisvinti. „Kažkodėl negalime atlaisvinti Seimo veiklos, nors 90 proc. nuo pasitestavusių parlamentarų turi imunitetą“, – seniūnų sueigoje piktinosi politikas.

Kadangi šiek tiek daugiau nei pusė parlamentarų atliko antikūnų testus, pasak Seimo pirmininkės, šį ketvirtadienį vėl bus sudaryta galimybė tiems, kurie jo dar neatliko, tai padaryti.