Didžiausias įtampos taškas yra Vilniaus regionas, kuriame užimtų reanimacijos lovų skaičius siekia 2020 m. gruodžio mėnesio skaičių; lovų užimtumas taip pat didėja ir Kauno regione – kartu abiejuose regionuose nustatyta virš 80 % visų Lietuvoje atsiradusių naujų atvejų.
Lietuvoje jau kurį laiką dominuoja B.1.1.7 viruso atmaina, o tiksliau – unikaliai Lietuvoje aptinkama jos linija, kuri anksčiausiai pastebėta Vilniaus apskrityje, bet dabar jau pasklidusi po visą šalį ir sudaro daugiau nei 50 % visų nuskaitytų B.1.1.7 genomų.
Pagrindinių rodiklių apžvalga
1) Atvejų skaičiaus šiek tiek apstojo kilęs – per du mėnesius 7 dienų atvejų vidurkis padidėjo du kartus ir dabar laikosi apie 1 100, o 14 d. sergamumo rodiklis svyruoja apie 540 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
2) Pandemijos pagreitis praeitą savaitę buvo apie +5 %, tad atvejų augimas yra sulėtėjęs. Vertinant visą augimo periodą nuo kovo pradžios, pavasarinės bangos metu jis nebuvo pasiekęs net pusės augimo tempo, kurį turėjome rudenį, kai spalio gale – lapkričio pradžioje atvejų skaičius dvigubinosi kas savaitę.
3) Vilniaus ir Alytaus COVID–19 klasteryje dabar užimtų reanimacijos lovų skaičius siekia gruodžio pabaigos lygį, Kauno ir Marijampolės klasteryje – lapkričio vidurio.
Pastarąsias 7 dienas lovų užimtumas didėjo visuose regionuose, tačiau absoliutūs skaičiai šiuo metu yra nedideli, palyginti su Vilniaus ar Kauno regionais. Ligoninių užimtumo augimas išlieka proporcingas nustatomų naujų atvejų skaičiui, o didžiausias jis buvo būtent Vilniaus ir Kauno regionuose – virš 80 % visų nustatytų naujų COVID–19 atvejų Lietuvoje.
4) Mirčių situacija yra stabili – tris savaites Lietuvoje miršta apie 10 % daugiau asmenų, nei mirė 2019 ir 2020 metais. Šis skaičius yra lygus su COVID–19 infekcija mirštančių žmonių skaičiui. Su COVID–19 mirštančių asmenų amžiaus struktūra išlieka iš esmės nepakitusi – ~90 % mirčių sudaro 60 metų ir vyresnių asmenų mirtys.
Vakcinacijos apžvalga
1) Vakcinavimo tempai išlieka stabilūs. Praeitą savaitę apie trečdalis skiepų buvo skirta antrai vakcinos dozei ir ketvirtadalis – 65+ amžiaus grupei. Likusiomis vakcinomis buvo skiepijami kitų prioritetų asmenys – lėtinėmis ligomis sergantys ir taip pat kitas svarbias funkcijas atliekantys asmenys.
2) Imunitetą Lietuvoje jau turi daugiau nei 30 % gyventojų. Pagal persirgusių žmonių skaičių pirmauja Rytų Lietuva. Vilniaus apskrityje yra tik pavienės seniūnijos, kuriose persirgę mažiau nei 7 % gyventojų, tuo tarpu Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje situacija geresnė. Vakcinuotų asmenų skaičius pasiskirstęs gana tolygiai.
Sekoskaitos apžvalga
1) Lietuvoje visose apskrityse šiuo metu dominuoja B.1.1.7 SARS–CoV–2 viruso atmaina, kurios jau turime ir vietinį „nugalėtoją“ – B.1.1.7.LTU – britiškosios atmainos unikaliai Lietuvoje aptinkama linija, kuri pirmiausia fiksuota Vilniaus apskrityje, bet vėliau ėmė dominuoti visoje Lietuvoje. Taip pat matome, kad pavasario bangos metu B.1.177.60 atmainos, kuri vyravo per rudenio bangą, atvejų skaičius išliko stabilus, o kilimą lėmė būtent B.1.1.7.
