Balandžio 17 d. Čekijos vyriausybė pranešė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojų, kurie yra specialiųjų tarnybų karininkai. Šis sprendimas buvo priimtas ištyrus sprogimų, 2014 metais įvykusių amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime, Čekijos rytuose, aplinkybes. Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
„Sunku pasakyti, kuo tai gali baigtis. Iš esmės Čekijos ir Rusijos santykiai pasiekė turbūt žemiausią ribą, kokią buvo galima įsivaizduoti. Tas paskutinis Čekijos veiksmas, kuris yra visiškai ne tik pateisinamas, bet ir logiškas, – paprašė, kad Rusija sumažintų savo diplomatų skaičių iki tokio, koks yra Čekijos diplomatų skaičius. Tai yra atsakas į ypač agresyvią Rusijos reakciją, kad Čekija išsiuntė 18 šnipų. Veiksmą, kurį Čekija priėmė būtent dėl to teroro akto, kurį paminėjote. Šiuo metu Čekijos ir Rusijos net ir diplomatiniai santykiai pasiekę, ko gero, žemiausią tašką“, – sako apžvalgininkas.
Anot jo, situacija yra neregėta, o Čekijos atsakas į Rusijos veiksmus – visiškai logiškas.
„Situacija, ko gero, iki šiol neregėta. Taip, yra lygintinos situacijos, pavyzdžiui, kaip su bandymu nunuodyti Skripalį, kai Jungtinė Karalystė dar buvo Europos Sąjungos narė, bet, iš kitos pusės, tas veiksmas dar pavojingesnis, įžūlesnis, ir Rusijos atsakas, reikia pabrėžti, buvo labai agresyvus, nes jie net nesilaikė to proporcingumo principo, kuris yra įprastas kalbant apie tarptautinius santykius. Užuot išsiuntę aštuoniolika diplomatų, jie išsiuntė dvidešimt. O turint omenyje, kiek iš viso Čekijos diplomatų dirba Maskvoje, iš esmės tokiu veiksmu jie absoliučiai paralyžiavo Čekijos ambasados Maskvoje veiklą, todėl Čekijos atsakas į Rusijos veiksmus – visiškai pateisinamas ir net logiškas“, – tikina M. Laurinavičius.
„Jeigu tavo ambasadą visiškai paralyžiuoja, nėra kito kelio, tik atsakyti visiškai proporcingai“, – pridūrė pašnekovas.
Vakarų atsakas nėra vieningas
Kai kurios šalys, solidarizuodamosis su Čekija, taip pat ėmėsi veiksmų. Paklausus, ar ši situacija yra viena iš tų, kai Vakarų valstybės gali pademonstruoti vienybę, pašnekovas tikino, kad kol kas Vakarų valstybių atsakas labiau žodinis.
„Manau, deja, kol kas tokio pat atsako, koks buvo į bandymą nunuodyti Skripalį, mes nematysime. Tai, ko gero, galime konstatuoti, nes kol kas buvo pareikštas tik bendras žodinis susitarimas, o veiksmais tik Baltijos šalys ir Slovakija parėmė Čekiją. Vėlgi reiktų pripažinti, kad ir ne toks vieningas Vakarų atsakas yra bent iš dalies nulemtas Čekijos vyriausybės pozicijos, premjero, kuris padarė viską, kad įtikintų visus, jog tai net nėra ataka prieš Čekiją.
Tai yra labai svarbus dalykas. Čia Čekijos premjeras iš esmės kirto šaką, ant kurios patys sėdi, nes kai tau šalies premjeras įrodinėja, kad tai nėra ataka prieš Čekiją, tai tokioms valstybėms, kurios turi mažiau noro griežtai atsakyti Rusijai, daug lengviau to nedaryti“, – sako M. Laurinavičius.
Apžvalgininkas taip pat priminė įvykį, apie kurį šiomis savaitėmis vis dar kalba daugybė apžvalgininkų.
„Žinodami tas aplinkybes, kurios yra paskelbtos viešai (aišku, dar ne viską žinome, kas yra), galime konstatuoti, kad šis teroro aktas, ir tai taip reikia įvardyti, – tai valstybinis terorizmas, jis surengtas tam, kad būtų nutrauktas ginklų tiekimas arba būtų sutrikdytas ginklų tiekimas Ukrainai, nes sandėliuose ta partija buvo skirta Ukrainai.
Bulgarijos ginklų prekeivis, kuris yra susijęs su ta siunta (net buvo skelbiama, kad sprogimas turėjo įvykti ne pačiame sandėlyje, o transportuojant tuos ginklus), jis irgi buvo susijęs su ginklų tiekimu Ukrainai ir, maža to, jį patį bandyta nunuodyti. Svarbiausia, kad tose operacijose dalyvaudavo tie patys Rusijos teroristai, kurie oficialiai yra Rusijos karinės žvalgybos agentai“, – sako M. Laurinavičius.
Paklausus, kokią grėsmę paskutiniai įvykiai gali kelti Rusijai, pašnekovas tikino, kad griežto Vakarų atsako dar tikrai teks ilgai laukti.
„Kiekvienas toks nusikalstamas Rusijos veiksmas yra dar vienas žingsnelis link griežtesnio ar rimtesnio Vakarų atsako, bet, deja, aš esu pesimistiškai nusiteikęs, – kol mes sulauksime to rimto atsako, matyt, turės praeiti dar daug laiko. Mes kol kas bijome viską įvardyti savo vardais, kalbu apie Vakarus, o reikėtų paprastai viską vertinti. Tai, kas įvyko dabar, yra valstybinio terorizmo aktas, o apskritai Rusija yra karo situacijoje su Vakarais; kol mes to aiškiai neįvardysime, kalbėti apie kokias nors rimtas kontrapriemones nėra pagrindo, nes pirmiausia sprendimai turi būti priimami mūsų galvose, o to dar tikrai nėra“, – sako M. Laurinavičius.
Kam skirta Putino žinutė?
Paklausus, kam buvo pasiųsta Putino žinutė, kad „neperžengtumėte raudonos linijos“, pašnekovas tikino, jog žinutė pirmiausia yra skirta JAV.
„Manau, kad pirmiausia ši žinutė yra nutaikyta į Jungtines Valstijas ir į naująją Bideno administraciją. Visa tai, ką dabar Rusija daro, pavyzdžiui, pajėgų sutelkimas prie Ukrainos sienos ir visi kiti veiksmai, iš esmės yra psichologinis karas, ir jį, jau be to karo, kurį minėjau, Rusija pradėjo prieš Vakarus, siekdama jiems įrodyti, kad Rusijos pakeisti negalima, ją tiesiog reikia priimti tokią, kokia yra“, – tikina M. Laurinavičius.
