„Kalbant apie pandemiją, galima konstatuoti, kad ji yra įtempta, skirtinga, kalbant apie Lietuvos vakarus ir rytus. Vilniaus regione situacija yra ženkliai sudėtingesnė. (…) Šiuo metu esame ypatingoje kryžkelėje. Tikrai esame arti to momento, kad situacija dėl įsibėgėjančio vakcinavimo pradėtų gerėti“, – sakė prezidento patarėjas S. Krėpšta.

Jis teigė, kad esame „netoli esminio lūžio, suvaldant pandemiją, bet iki tol karantino priemonės ir jų laikymasis yra labai svarbus“.

„Patirtis iš Jungtinės Karalystės, kuri buvo pristatyta šio susitikimo metu, įrodo, kad pasiekus ketvirtadalį paskiepytų asmenų, situacija pradeda gerėti, ir tiek užsikrėtimų skaičius, tiek ir ligoninėje gydomų asmenų skaičius pradeda mažėti.

O paskiepijus penkiasdešimt procentų asmenų paskiepytų pirmąja doze situacija labai reikšmingai pasikeičia, o to jau galima tikėtis Lietuvoje birželio pradžioje arba birželį“, – kalbėjo S. Krėpšta.

Simonas Krėpšta

Sukritikavo vakcinų perskirstymo procesą

Prezidento patarėjas sukritikavo vakcinų perskirstymo procesą.

„Šio sprendimo logiką galima suprasti, bet jo įgyvendinimas tikrai nėra tinkamas. Girdėjome, kad pranešimas apie mažinamus vakcinų kiekius regionams buvo pateiktas vos prieš kelias valandas iki fakto. Miestai turėjo atšaukti suplanuotą skiepijimą, ir tai neprisideda prie sklandaus skiepijimo“, – sakė S. Krėpšta.

Pasak vyriausiojo patarėjo, tokią situaciją padėtų suvaldyti normali sistema, kur būtų aiškiai pasakyta, kad „juodos“ savivaldybės tam tikrą laikotarpį gauna daugiau vakcinų.

„Ir visi aiškiai ir skaidriai žinotų, kad, jeigu kita savivaldybė taps „juoda“, ir susirgimų skaičius išaugs, tada ji irgi gaus papildomą kiekį vakcinų“, – sakė S. Krėpšta.

Įvertino skiepijimo greičius

Valstybės vadovo patarėjas, paprašytas įvertinti skiepijimo greičius, atkreipė dėmesį, kad balandį buvo keletas dienų, kai buvo pasiekti maždaug 30 tūkst. žmonių per dieną skiepijimo tempai.

„Norėtųsi turėti daugiau vakcinų, ir turėti spartesnius skiepijimo tempus. Kita vertus, vakar Lietuvą pasiekė milijonas dozių, ir tai yra nemažas skaičius. Jeigu žiūrėtume globaliau, yra nedaug valstybių, kur skiepijimas vyksta sparčiau. Apskritai Europos regionas, po Šiaurės Amerikos regiono, yra vienas sparčiausiai skiepijančių regionų“, – kalbėjo S. Krėpšta.

Pasak patarėjo, svarbu, kad antrąjį milijoną vakcinų Lietuva gaus gerokai greičiau.

„Tai pasieksime turbūt per tris kartus trumpesnį laikotarpį negu gauname pirmąjį milijoną“, – sakė S. Krėpšta.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje jau paskiepytas beveik ketvirtadalis visuomenės pirmuoju skiepu.

„Profesorius Jovaiša šio susitikimo metu pristatė, kad JK pirmieji ženklai, kurie rodė, kad skiepijimas pradeda stabdyti susirgimus, būtent ir prasidėjo nuo šio momento, kuomet buvo paskiepyti 25 proc. visuomenės pirmąja doze“, – sakė S. Krėpšta.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Liko keturios penkios savaitės iki svarbios ribos

Pasak patarėjo, per susitikimą buvo detaliai aptartas Vilniaus ir Kauno regionai ir situacija didžiosiose ligoninėse.

„Vilniuje situacija yra turbūt sudėtingiausia šalyje, kalbant apie gydymo įstaigas. Lovų užimtumas yra artimas gruodžio mėnesio pradžios rodikliams.

Tose savivaldybėse, kurios yra „juodosios“, kuriose susirgimų yra daugiau kaip 500, tenkančių 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų, šiose savivaldybėse karantino priemonių laikymasis ir nustatymas dar bus svarbus, kol pasieksime labai apčiuopiamą paskiepytų žmonių ribą.

Ta riba yra 50 proc., tai patvirtinta kitose šalyse. Iki tos ribos turime dar keturias penkias savaites labai atsakingo laikotarpio. Čia karantino laikymasis yra ypač svarbus“, – komentavo S. Krėpšta.

Vilnius jau pradėjo masinį vakcinavimą

Prezidentūros patarėjo vertinimu, visiškai natūralus sprendimas yra vykdyti masinę vakcinaciją etapais. Jis buvo taikytas ir kitose valstybėse, kurios lenkia mus vakcinavimo tempais – JK ir JAV.

„Kita vertus, galime konstatuoti, kad Vilniuje jau šiuo metu yra prasidėjęs masinis vakcinavimas, nes kviečiami jaunesni nei 65 m. amžiaus žmonės“, – komentavo S. Krėpšta.

„COVID–19 atvejai jaunėja“

Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas spaudos konferencijoje pasakojo, kad atvejų augimas yra lėtesnis nei rudenį.

„Lietuva nuo balandžio 17 dienos yra juodojoje zonoje, mes šiandien ryte sužinojome, kad turime 534 atvejus 100 tūkst. gyventojus. Palyginus mūsų dabartinę atvejų augimo spartą su tuo, ką turėjome rudenį, vyksta tam tikras didėjimas, augimas, bet jis yra lėtas, gerokai skiriasi nuo to, ką mes matėme spalio–lapkričio mėnesį“, – sakė M. Stankūnas.

Jis teigė, kad jei turėtume tokią pačią spartą, kokia būtų rudenį, dabar atvejų skaičius turėtų siekti apie 2000.

„Manome, kad šis sulėtėjimas sąlygoje dar vis taikomos karantino priemonės, nors dar negalime įvertinti naujausių atlaisvinimų ir vakcinacija“, – sakė LSMU profesorius.

Sausį ir vasarį 50 metų ir jaunesni pacientai sudarė apie 50 procentu, dabar aišku, kad ši amžiaus grupė užima 2/3 visų naujų atvejų.

„Galima sakyti, kad COVID–19 atvejai jaunėja“, – aiškino profesorius.

Mindaugas Stankūnas

M. Stankūnas teigė, kad mobilumo duomenys rodo, kad gyventojai daugiau lankosi maisto prekių parduotuvėse.

„Buvo įdomu pastebėti, kaip praeitoje savaitėje keitėsi mobilumas prekybos centruose. Mes turime tik pirmus duomenis, bet manome padidėjimą pirmadienį ir antradienį. (…) Prekybos centrų šturmo nematyti“, – sakė jis.

Pesimistinis scenarijus neišsipildė

LSMU profesorius priminė, kad prieš kurį laiką buvo pristatyti galimi pandemijos scenarijai.

„Mes praeitą susitikimą, kuris buvo kovo pabaigoje, prezidentui pateikėme kelis galimus pandemijos vystymosi scenarijus. Buvo kalbama, kad labiausiai tikėtinas vidurinis scenarijus, kuris rodė, kad balandžio antroje pusėje galime sulaukti 1000 atvejų per dieną. Ir šią dieną mes galime sakyti, kad tai buvo gana tiksliai apskaičiuota“, – sakė M. Stankūnas.

Jis teigė, kad prieš mėnesį pateiktas pesimistinis scenarijus neišsipildė.

„Mes to pesimistinio scenarijaus nepasiekėme, tuo galime pasidžiaugti“ – sakė jis.

Visgi, kol kas atmesti pesimistinio scenarijaus negalima.

„Jis yra įmanomas susiklosčius ypatingai nepalankioms aplinkybėms. Jei jis ir įvyktų, tai jis būtų ne toks ūmus, kokį mes prognozavome kovo mėnesį, jis galėtų siekti iki 2500 atvejų, būtų gerokai trumpesnis laike. Bet tikrai tikime, kad to gali pavykti išvengti. Tikėtina, kad gegužės mėnesį matysime nuosaikų atvejų augimą, jis neturėtų viršyti 1500 atvejų per dieną“, – prognozėmis dalijosi M. Stankūnas.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Jis tikėjosi, kad gegužės viduryje vakcinacija „jau bus padariusi savo darbą“.

M. Stankūnaa teigė, kad kol kas nėra svarstymų „jokių karantino sugriežtinimų“ konkrečiai Vilniaus regionui.

„Mes ir taip jau esame pavargę nuo to karantino. Nežinau, ar jie nesukeltų priešinto efekto. Bet ką aš norėčiau pasakyti, kad yra svarbu pilnai įvykdyti tas rekomendacijas, kurios dabar yra skelbiamos. (…) Tikrai nemanau, kad dabar reikėtų kažkokių sugriežtinimų, jie savo darbą jau padarė“, – savo poziciją dėstė M. Stankūnas.

Buvo pateiktos atnaujintos prognozės

LSMU profesorius informavo, kad prezidentui buvo pristatytos atnaujintos prognozės.

„Kol kas negalime atmesti ir pesimistinio scenarijaus tikimybės, tačiau jis yra įmanomas susiklosčius ypatingai nepalankioms aplinkybėms. Mes manome, kad, jeigu jis ir įvyktų, tai jis būtų ne toks ūmus, kokį prognozavome kovą. Jis galėtų siekti iki 2500 atvejų, ir jis greičiausiai būtų gerokai trumpesnis“, - sakė M. Stankūnas.

Ekspertai tiki, kad to galima išvengti.

„Tikėtina, kad gegužės mėnesį mes matysime nuosaikų atvejų augimą. Jis neturėtų viršyti 1500 atvejų per dieną. Tas turėtų būti gegužės viduryje. Vėliau manome, kad vakcinacija padarys savo darbą, ir turėtume matyti ženklų atvejų mažėjimą“, - sakė M. Stankūnas.

Pagal dabartinius ekspertų skaičiavimus, yra įmanoma populiacinį imunitetą pasiekti jau liepos mėnesio pirmoje pusėje.

Per susitikimą su prezidentu ekspertai aptarė mirčių perviršio klausimas 2020 m.

„Mes matome, kad pernai mirė 3771 asmeniu daugiau negu tų metų vidurkis. Absoliuti dauguma mirčių perviršio yra siejama su COVID-19. Manome, kad tik 81 mirtis niekaip nesusijusi su COVID-19“, - informavo M. Stankūnas.

Statistikos departamento duomenimis, per pastarąsias 14 dienų Lietuvoje registruota 534,2 naujo užsikrėtimo atvejo 100 tūkst. gyventojų.