Didžiausia našta – savivaldybėms
Savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius laidoje „Savaitės įvykiai“ įvertino galimybę mokiniams grįžti į mokyklas. Anot jo, daugelį merų tokia naujiena gerokai nustebino. Pašnekovas suabejojo, ar tikrai dėl vos kelių kontaktinio mokymosi savaičių verta grįžti į mokyklas.
„Kai savivaldybės išgirdo šią naujieną, mes labai suabejojome, nes mokinių grįžimas nėra toks paprastas. Yra papildomų sąlygų reikia testuotis. Pati ministrė sakė, kad tas grįžimas gali veikti tokiu šachmatų principu: suprask, kad vieną savaitę yra kontaktinis mokymas, kitą savaitę – nuotolinis. Kai paskaičiuoji, kiek čia liko iki mokslo metų pabaigos ir kiek reikės klumpių sunešioti testų pavidalu, kyla klausimas – ar dar reikia dėl mėnesio ar pusantro bandyti grįžti dėl to, kad tik kas antrą savaitę būtų galima mokytis kontaktiniu būdu, ir to kontaktinio mokymosi būtų dvi ar trys savaitės. Ar verta tai daryti, tiesą sakant, daugeliui merų kilo abejonių“, – laidoje sako M. Sinkevičius.
Paklausus, ar svarstant tokius sprendimus nėra tariamasi su miestų merais, M. Sinkevičius tikino, kad bet kokiu atveju savivaldybės turi sugalvoti, kaip išspręsti mokymosi kontaktiniu būdu problemas.
„Aš manau, kad didžiulis spaudimas yra patiriamas Vyriausybės ir atskirų ministerijų. Tėvai, abiturientai, ypač tėvai, nori, kad jų vaikai gautų visavertį išsilavinimą, mokymą kontaktiniu būdu. To yra pageidaujama, matant, kad atlaisvinamos kitos sferos. Norima, kad ir švietimas būtų atlaisvintas. Žinoma, čia tokia pozicija, sakyčiau, iš centro: mes manome, jog gegužę reikia atidaryti, o dabar – jūsų rūpestis, kaip tai padaryti. Jeigu kils sunkumų realizuojant, patys žinote, kas liks kalti. Ministerija sakys, kad jie sudarė galimybes, o savivaldybėms bus pasakyta, kad nesugebėjo to padaryti. Nesu tikras, ar šis sprendimas yra politiškai korektiškas“, – svarstė Jonavos meras.
Savivaldybės jaudinasi, kad nespės
Anot jo, ministerijos užmojai yra per dideli ir didelė dalis savivaldybių mokyklų tiesiog nesugebės pasiruošti.
„Manau, kad sunkiai mokyklos įsivaizduoja. Praėjusią savaitę susitikime buvo labai aiškiai savivaldybių vadovų pasakyta, kad mokymas įmanomas lauke, bet mes nesame Ispanija ar pan. ir lauke mokytis negalime. O su tokiais reikalavimais, testavimais, visu paketu aplinkybių, kurias verta įvertinti, ta pati sostinė pasakė, kad nesugebės atsidaryti, negali realizuoti tokių ministerijos užmačių.
Dalis savivaldybių tą posėdį taip santūriai pratylėjo, bet po posėdžio dalis merų skambino man ir sakė, kad turime kažką daryti, nes nesame pajėgūs ir nespėsime viso to įgyvendinti. Klausimas – ar iš viso to reikia“, – svarstė Jonavos meras.
Nežino, kaip dirbs rudenį
Paklausus, koks ugdymo modelis būtų efektyviausias ir kaip seksis rudenį, pašnekovas tikino, kad kol kas klausimas, kaip bus dirbama po vasaros, išlieka atviras, ir atsakymo niekas nežino.
„Pasakysiu atvirai ir nešaržuodamas: deja, bet taip toli, iki rudens, nėra planuojama, mes gyvename žiūrėdami į kelių savaičių perspektyvą, dėliojame gyvenimą trumpuoju laiku, o apie rudenį, tikiuosi, bus galimybė pakalbėti vasarą. Bet kokiu atveju norime tikėti, kad vyresnių klasių mokiniai bus skiepijami, patys pedagogai turbūt bus visi paskiepyti, o kokie techniniai sprendimai laukia, kol kas tai – atviras klausimas ne tik savivaldybėms, bet ir ministerijai. Jeigu klausiate, kaip vyks mokymas naujais mokslo metais, tai aš nežinau, kaip tai vyks“, – sako meras.
Pasiteiravus, ar merai ir savivaldybės iš viso supranta, ko iš jų tikimasi, pašnekovas tikino, kad bendras tikslas ir siekis yra suprantami, tačiau priemonių labai trūksta.
„Visko būna – ir mes kritikuojame centrinę valdžią, ir mums tenka kritikos atgal. Matyt, kai yra problema, bėda, reikia dalytis atsakomybe, tada būna sudėtinga; kai yra laimėjimų, visi nori prisiimti tai sau, o atsakomybę norisi deleguoti. Nesakyčiau taip kritiškai, kad mes nesuprantame to fundamentalaus tikslo, mes suprantame, kad turime testuotis, vakcinuotis, kad turime išvengti židinių. Turime visais būdais kovoti su virusu. Galvoju, kad atmetus visą kritiką, nesusikalbėjimą, mes vis dar toje pačioje fronto linijoje ir nebandome atsiriboti nuo užduočių“, – sako M. Sinkevičius.
I. Šimonytė praėjusią savaitę teigė, kad Vyriausybė sprendimą dėl 5–11 klasių moksleivių grįžimo į mokyklas ketina priimti trečiadienį vyksiančiame posėdyje. Vyriausybės vadovė taip pat sakė, kad sprendimai dėl 5–11 klasių moksleivių grįžimo į mokyklas „yra iš esmės“, tačiau reikia, kad juos būtų pasirengusios įgyvendinti savivaldybės. Be kita ko, I. Šimonytė teigė, jog vyrauja nuomonė, kad moksleivius verta grąžinti į mokyklas, nors iki mokslo metų pabaigos liko apie du mėnesius. Šiuo metu į mokyklas yra grįžusi didžioji dalis šalies pradinukų, nuo gegužės 3-iosios grįš abiturientai. Lietuvoje lapkričio 7-ąją paskelbus antrąjį karantiną dauguma moksleivių mokėsi nuotoliniu arba mišriuoju būdu.
