Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kelta kandidatė Jolanta Margaitienė rinkimuose liko antra, nors po pirmojo turo ir pirmavo. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, abiejų rinkimų turų rezultatai yra tokie: už V. Simelį balsą atidavė 59,24 proc. rinkėjų, o už J. Margaitienę balsavo 39,66 proc. radviliškiečių. Viso rinkėjų aktyvumas šiuose rinkimuose siekė 35,27 proc.
Čepononis: tai yra silpnas meras
Buvęs rajono meras A. Čepononis nesiėmė komentuoti rinkėjų išreikšto palaikymo V. Simeliui. Jo teigimu, žmonės savivaldos rinkimuose dažniausiai renkasi asmenybes, o ne partijas, tad V. Simelį, pasak A. Čepononio, radviliškiečiai nebūtinai siejo su konkrečia žaliųjų partija.
„Vis tiek žmones renkasi, ko gero, asmenybes“, – teigė A. Čepononis.
Po V. Simelio meru tapęs politikas, paklaustas, kaip vertina naujo mero galimybes vadovauti rajonui, teigė, kad tai yra silpnas meras.
„Galėčiau pasakyti, kad tai yra silpnas meras. Aš po jo atėjau ir radau labai žemai nukritusią savivaldos sistemą su didžiuliais įsiskolinimais, bet žmonių valia yra žmonių valia“, – kalbėjo A. Čepononis.
Jis svarstė, kad gyventojams V. Simelio pavardė galėjo sukelti nostalgiją – jis rajonui valdė prieš daugiau nei keliolika metų.
„Tam tikrai daliai rinkėjų, kurie jaučia nostalgiją kitai sistemai, galbūt suveikė būtent tai“, – sakė A. Čepononis.
Jis taip pat teigė nemanantis, kad šie rinkimai galėtų būti rimtas signalas poziciją rajone praradusiems TS-LKD.
„Tikrai ne“, – tikino politikas.
A. Čepononis taip pat atkreipė dėmesį į žemą rinkėjų aktyvumą.
„Jei Radviliškyje atėjo balsuoti 9 tūkst. iš 30 tūkst. ir tik ta dalis renkasi vadovą, tai tik ta dalis bus atstovaujama, o po to visi kiti sakys „kas čia darosi?“, – pažymėjo buvęs Radviliškio meras, rinkimų rezultatus įvertinęs kaip natūralią kaitą.
Jastramskis siūlo nedaryti toli siekiančių išvadų: savivaldoje balsuojama už asmenybę
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis Delfi sakė, kad toli siekiančių išvadų po Radviliškio rajono mero rinkimų daryti nereikėtų.
„Labai panašu, jog Tėvynės sąjungos pozicijos buvo dėl mero A. Čepononio asmens. Realiai tai nėra konservatorių partijos tvirtovė, tai buvo anksčiau krikščionių demokratų tvirtovė – pridedant ir tą lygmenį, nebūtų galima tiesiogiai išvesti, kad čia jau konservatorių vieta, kur jie gauna labai daug balsų“, – pažymėjo M. Jastramskis.
Jis antrino ir A. Čepononio pastabai, kad savivaldoje dažniausiai rinkėjai balsuoja ne už partiją, o už asmenybę. Vis dėlto M. Jastramskis atkreipė dėmesį į tai, kad naujai išrinktas meras savivaldybės taryboje neturi savos frakcijos.
„Man įdomu, kaip žmonės balsuoja, dėl to, kad išrinko merą, kuris nominaliai net frakcijos neturi taryboje. Įdomu, kai jam seksis, kai su juo yra 25 tarybos nariai, iš jų 11 – konservatorių. Šiaip kaip ir galima daryti, bet reikės tam darbo“, – atkreipė dėmesį politologas.
M. Jastramskio nuomone, susidaro įspūdis, kad V. Simelis neturi natūralios paramos taryboje. Naujasis Radviliškio meras, paaiškėjus rinkimų rezultatams, BNS sakė, kad sieks performuoti valdančiąją koaliciją. Valdančiąją daugumą Radviliškyje šiuo metu sudaro konservatoriai su „valstiečiais“.
„Man susidaro įspūdis, kad dalis žmonių, balsuojant nemąsto, kas yra taryboje ir kad tiesiogiai išrinktas meras yra stiprus tiek, kiek turi taryboje atramą“, – sakė VU TSPMI docentas.
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad praėjusiuose savivaldybės mero rinkimuose, kai laimėdavo A. Čepononis, pats V. Simelis net nekandidatavo.
„Šioje vietoj mes negalime palyginti, kaip jis būtų atrodęs su Čepononiu“, – pažymėjo M. Jastramskis.
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad šie rinkimai dar kartą parodė, jog renkant merus tiesiogiai, dalis žmonių į antrąjį rinkimų turą atiduoti balso net neateina, ypatingai, jeigu jų remtas kandidatas į antrą turą nepateko.
Priežasčių mažam rinkėjų aktyvumui, anot M. Jastramskio, gali būti ir daugiau.
„Kai rinkimai vyksta vienoje savivaldybėje, tai yra lokalus įvykis ir nėra to rinkimų atmosferos svarbumo, kuri atsiranda, kai vyksta rinkimai 60 savivaldybių vienu metu ir vyksta diskusijos apie tai nacionaliniu lygmeniu“, – teigė VU TSPMI docentas.
Paklaustas,ar TS-LKD šie rinkimai turėtų būti signalas, M. Jastramskis atkreipė dėmesį, kad suvienyti žmones iš esmės prieš konservatorių kandidatą nėra sudėtinga.
„Yra tas dalykas, kad prieš konservatorius nėra labai sudėtinga suvienyti žmones. Aš nežinau, kokią jie viduje kampaniją darė, bet galbūt galėjo būti pasinaudota tuo, kad konservatoriai yra nacionalinėje Vyriausybėje – su kažkokiais nepasitenkinimais galėjo sieti“, – svarstė jis.
Vis dėlto, anot M. Jastramskio, džiūgauti didžiosioms TS-LKD oponuojančioms partijoms nereikėtų – jų kandidatai taip pat nelaimėjo.
„Žmogus iš Žaliųjų partijos. Man būtų keisti kažkokių pagrindinių opozicijų partijų džiaugsmai, nes jie irgi nelaimėjo. Meras ne iš socdemų, ne iš valstiečių, ne iš Darbo partijos. Čia džiaugtis nereikia nei vieniems, nei kitiems, eilinį kartą pasitvirtina, kad savivaldai tiesioginiuose mero rinkimuose labai sustiprėja politiko asmenybės vaidmuo“, – pridūrė M. Jastramskis.
Urbonaitė: naujam merui teks ieškoti paramos taryboje
Tuo metu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė, vertindama rinimų Radviliškyje rezultatus, taip pat akcentavo žemą balsą atidavusių gyventojų aktyvumą.
„Jei pažiūrėtume, su kokiu rinkėjų skaičiumi turi gavęs mandatą naujasis meras, tai net nesiekia 6 tūkst., kai rinkimų teisę turėjo ir rinkimų sąraše buvo įrašyta beveik 31 tūkst. rinkėjų. Tiek rinkėjų, o meru tampama su nepilnais 6 tūkst.“, – atkreipė dėmesį R. Urbonaitė.
Politologė palygino pirmąjį bei antrąjį šių rinkimų turus – po pirmojo turo už J. Margaitienę buvo balsavę 30,66 proc. rinkėjų, o už V. Simelį – 22,3 proc. rinkėjų. Tai, anot R. Urbonaitės, parodo, kaip prieš TS-LKD kandidatą antrojo turo metu partijos gali mobilizuoti rinkėjus.
„Jeigu Margaitienė turėjo 3,3 tūkst. viename ture, tai kitame ture turėjo 3,9 tūkst. Ką mes turime – rinkėjų padaugėjo apie 600, tuo tarpu Lietuvos žaliųjų partijos kandidatas savo rinkėjų skaičių sugebėjo padidinti daugiau nei 3 tūkst. Aš manau, kad tai yra ženklu“, – pabrėžė MRU politologė.
Jos teigimu, tai yra signalas TS-LKD – dar viena iliustracija, kad ši partija negali mobilizuoti kitų politinių jėgų rinkėjų.
„Tai reiškia, kad žaliųjų kandidatas rinko kitų, jau nepraėjusių į antrą turą, kandidatų balsus ir savo tą palaikymą rinkėjų atiduotų balsų skaičiumi pasidvigubino. Manau, kad tai yra signalas konservatoriams, kad ta antro turo problema, nes ponia Margaitienė pirmame ture ir buvo pirma, (…) yra. Pirmą vietą pirmajame ture laimėjusi kandidatė antrame ture pralaimi, dėl to, kad konservatoriai negali rinkti kitų balsų“, – kalbėjo R. Urboanitė.
Paklausta, ar tokiems rinkimų rezultatams įtakos galėjo daryti nacionalinės politikos faktorius, kai valdžioje dabar yra konservatoriai, politologė atsakė teigiamai.
„Neatmetu to, dėl to, kad balsavimas nevyksta vakuume – vyksta tam tikrame politiniame kontekste. Natūralu, kad tas politinis kontekstas nėra tik konkreti savivaldybė ir tai, kas vyksta joje. (…) Jei tu vertini dabartinę valdžią labai blogai, natūralu, kad skepsio atsiras ir kandidatui“, – teigė ekspertė.
Savo ruožtu V. Simelis, taip pat atkreipė dėmesį R. Urbonaitė, Radviliškio rajono savivaldybės valdžioje meru buvo seniai.
„Jis yra senas-naujas veidas. Kai tu grįžti po tam tikros pertraukos, žinoma, kad gali pradėti žaisti tam tikras naujumo faktorius. Aš galvoju, kad dabar jam susiklostė gana palankios aplinkybės, kuriomis jis labai neblogai pasinaudojo“, – pažymėjo R. Urbonaitė.
Ji taip pat antrino M. Jastramskiui, kad naujajam rajono merui gali būti sudėtinga rasti palaikymą savivaldybės taryboje.
„Tai yra situacija, kurią visada prognozuojame ir vertiname kaip gana negatyvų dabartinės sistemos padarinį – gali būti meras vienos politinės jėgos, o taryboje daugumą gali turėti visiškai kita politinė jėga ir meras tada tampa visiškai vienišas, jam reikia ieškoti sąjungininkų. Puikiai suprantame, kad sąjungininkus politikoje rasti yra sudėtinga“, – akcentavo R. Urbonaitė.
Radviliškio rajono mero vieta atsilaisvino, kai praėjusiais metais savivaldybės meras konservatorius A. Čepononis buvo išrinktas į Seimą. Jis savivaldybei vadovavo 2003-2011 m. bei 2015-2020 m. V. Simelis taip pat Radviliškio meru bus ne pirmą kartą – rajonui jis vadovavo 1995-2003 m.
