„Šiuo metu tai tiesiog susiplakė į keistą ir nepaiškinamą gniutulą, kur visko yra. Bandoma suplakti skirtingas kryptis. Kai klausai iniciatorių, net nesigauna suprasti, prieš ką jie yra: ar jie yra prieš skiepijimą? Ar – prieš Stambulo konvenciją, prieš politikus apskritai? Jeigu matytume organizatorius, ir kaip jie apibūdina 141 Seimo narį, tai atrodo, kad jie tiesiog yra prieš valdžią“, – komentavo R. Urbonaitė.

Pasak politologės, klausant organizatorių lieka neaišku, ar jie patys supranta, už ką jie yra.

„Prisipažinsiu, kad, žiūrint iš šono, aš nebegaliu iki galo pasakyti tiksliai, už ką jie, apie ką jie, arba prieš ką jie? Galbūt dėl to ir politikai distancijuojasi nuo šito renginio. Kol kas nei vieni neišreiškė tiesioginio palaikymo.

Jau nekalbu apie tai, kad tas maršas vyks gegužės 15 dieną, kai dar turėtume kaip ir bandyti laikytis karantino, saugoti vieni kitus. O čia yra septyni tūkstančiai žmonių, kad ir lauke, bet suprantame, kad tai nėra taip lengvai reguliuojama“, – sakė R. Urbonaitė.

Politologė nekvestionavo žmonių teisės reikšti protestą.

„Nuomonių įvairovė tikrai gali būti. Bet kalbant apie šitą konkretų atvejį, man norėtųsi pakankamai aiškios darbotvarkės. O čia, tarsi norint užtikrinti skaitlingumą, ir patraukti dėmesį, bandoma pritraukti skirtingus priešininkus, bet galiausiai, kas iš to gausis, labai sunku pasakyti“, – komentavo R. Urbonaitė.

Bažnyčios hierarchai irgi pareiškė, kad jie nedalyvaus šiame renginyje.

„Tai, kad ta distancija yra, irgi rodo, kad kažkas nėra sustyguota. Kaip aš sakau, gerai, galima nesutikti, ir su tuo nesutikimu viskas yra gerai, bet tu turi tai pagrįsti, turi turėti aiškią darbotvarkę, o ne tiesiog bandyti sujungti visus, kas yra prieš kažką, į vieną protestą“, – komentavo R. Urbonaitė.

Aistroms paaiškinti rado anekdotą

Komikas, visuomenės veikėjas Artūras Orlauskas nemano, kad kontroversiškų vertinimų sulaukiantis „Didysis šeimos gynimo maršas“ yra renginys, skirtas kam nors pakenkti, o viešas diskusijas apie šį renginį iliustravo anekdotu.

„Aš Jums papasakosiu anekdotą, o Jūs jau pati galvokite, kokia situacija (...): „Susirinko šeši rabinai išrinkti vyriausią rabiną. Vyksta posėdis. (…) Jie ginčijasi, daug šnekasi, galų gale prieina bendro sutarimo, kad išrinks Chaimą vyriausiu rabinu.

Posėdžio pirmininkas sako: „jau kaip ir sutarėme, viskas gerai, tik reikia įteisinti visą šitą reikalą balsavimu, nes protokolas yra protokolas. Kviečiu visus balsuoti“. Visi pakelia ranką, o vienas Sioma sako: „palaukite, aš noriu pasakyti repliką prieš balsavimą“.

Visi nuleidžia rankas, jis sako: „klausykite, visiems jums nieko tokio, kad Chaimas yra pedofilas, ir prievartauja savo sesers nepilnametę dukrą?“. Visi pradeda dairytis nervintis. Staiga Jieška sako: „palaukite, taigi Chaimas sesers neturi. Kokią dar nepilnametę dukrą?“. O Sioma sako: „žiūrėkite, aš pasakiau, o jūs galvokite“, – pasakojo A. Orlauskas.

Panašiai jis supranta ir tai, kodėl šis renginys sulaukia kritikos.

„Čia ir yra visa esmė. Aš pasakiau, o jūs galvokite. Šešėlis vis tiek liko. Čia visa šita Tapino, Malinauskiuko, visų principas yra toks pats „apšiksiu bet kokia kaina, o šešėlis liks“. O kam taip daroma? (…)

Maršas vienareikšmiškai įvyks. Neįsivaizduojate, kiek žmonių sukilo. Per tris tūkstančius automobilių – vien iš Žemaitijos. O kiekviename automobilyje gali važiuoti du namų ūkiai. Virš trijų šimtų motociklininkų jau yra užsiregistravę, apie keturiasdešimt senovinių automobilių kolona, apie keturiasdešimt kemperių, sunkevižimiai, kolona džipų, – kalbėjo A. Orlauskas.

Jo nuomone, ta konfrontacija, kuri yra dabar stebima, yra ne iš jų pusės.

„Ne mes sienas statome. Šeimų maršas yra gynimo maršas. Tai yra už tradicinę šeimą (tai yra vyras, moteris, vaikas), už tinkamą išsilavinimą vaikams, kurį garantuoja Konstitucija, už tinkamą sveikatos apsaugą, už orią sveikatą, už normalias šeimas, kad jos galėtų gimdyti, kad mamos turėtų teisingas išmokas auginti vaikus, (…) mes už šituos normalius dalykus.

Mes už tai, kad taip ir išliktų, todėl ir nenorime, kad būtų priimtas Partnerystės įstatymas, kad galėtų šeima pasivadinti žmonės, kurie nėra šeima pagal Konstituciją, ir pagal gamtos dėsnius jie negali turėti vaikų. Reiškia, sekantis žingsnis – bus priimtas Šakalienės įstatymo veikimas ir atiminėjami vaikai iš tradicinių šeimų ir perduodami „šeimoms“, – kalbėjo A. Orlauskas.

Organizatorius: Orlauskas pasakė tai, ką galvoja kas antras Lietuvos žmogus

Gegužės 15 dieną Vilniuje, Vingio parke, vyksiantis Šeimų gynimo maršas jau dabar kelia aistras viešojoje erdvėje. Jo organizatoriai kritikuojami dėl neapykantos kalbos, planuojamo susibūrimo pandemijos metu ar homofobinių nuostatų. Ko siekia šeimų gynimo maršo organizatoriai, į ką jis nukreiptas ir kodėl renginys sukėlė kelia tokias aistras viešojoje erdvėje?

Šeimų sąjūdžio iniciatorius Arvydas Daunys tikino, kad žmonėms, kurie domisi tokiais klausimais, klausimas yra akivaizdus.

„Tėvai jau nebegali rinktis, kaip auginti savo vaikus. Darželiuose dėstomi tokie dalykai, kurie neramina. Nenorėčiau dabar gilintis į visus šituos dalykus, žiniasklaidoje buvo pasirodę informacija apie visokias princo ir princo meiles. Čia nėra vienetiniai atvejai“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė A. Daunys.

Paklaustas prieš ką kovoja šis Šeimų gynimo maršas, A. Daunys pradėjo vardinti svarbiausius klausimus.

Stambulo konvencija, partnerystės įstatymas. Tai preliudija į homoseksualių santuokų institutą. Apie tai viešai pasisakė ir Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Jie žengiami tol, kol nepradedami stabdyti, jie patys nesustos, mes tai matome ir žinome“, – aiškino jis.

A. Daunys tikino, kad Lietuva turi savo tradicijas ir jų pagrindu, anot jo, turi būti rengiami įstatymai.

„Visuomenė keičiasi natūraliai, bet ne per jėgos ar prievartos stumiamus įstatymus“, – sakė jis.

Socialinėje erdvėje daug dėmesio sulaukė humoristo Artūro Orlausko komentarai apie šio mitingo planavimą, jis kaltintas net neapykantos kalbos naudojimu. Jis žadėjo „nušluoti nafik tą Seimą“, kalbėjo apie galimą parlamento apsupimą, jei jų reikalavimai ir pozicijos nebus išgirstos.

A. Daunys teigė, kad A. Orlausko pareiškimai tėra emocijos. Jis aiškino, jog tiesiog buvo išsakyti žodžiai, kurie sukasi daugelio galvoje.

„Čia emocinis pareiškimas. (…) Būkime teisingi, jis pasakė tai, ką galvoja kas antras Lietuvos žmogus. Nes seimo nariai spjaunu į mus po du kartus į dieną“, – sakė jis.

Šeimų sąjūdžio iniciatorius teigė, kad A. Orlauskas yra tiesiog „atviresnis“, o kiti tiesiog nutyli.

Renginio organizatoriai tikisi, kad mitinge dalyvaus apie 7 tūkstančių žmonių. Tokiam protestui balandžio mėnesio pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė išdavė leidimą.

Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ klausytojas aiškino, kad reikėtų labai pagalvoti, ar už viso renginio nestovi pragmatizmas ir noras pakliūti į valdžią.

Naujienų portalo „15min.lt“ žurnalistė Lauryna Vireliūnaitė laidoje teigė, kad tai yra labiau neapykantos ir karantino nuovargio renginys.

Kalbama ir apie koncertinę protesto vietą

Delfi jau rašė, kad Šeimų sąjūdis savo internetinėje svetainėje rašo, kad maršas rengiamas dėl „ideologinio karo metodais vykdomos agresyvios genderistinės propagandos ir valdančiosios daugumos rengiamų įstatymų, prieštaraujančių Tautos referendumu priimtai Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Patys renginio organizatoriai dar balandžio 8 dieną paskelbė, kad leidimas organizuoti šį protestą yra gautas.

Žadama, kad automobilių kolona pajudės iš Klaipėdos į Vilnių, pakeliui prisijungiant kitų regionų dalyviams, visi susirinks į „visos Lietuvos vienybės ir protesto mitiną Vingio parke“.

Maršo organizatoriai skelbia, kad prisijungus visų rajonų dalyviams, „maršo atkarpoje nuo Kauno iki Vilniaus galimas magistralės perkrovimas, todėl prašome rimties ir susitelkimo. Būkime draugiški kitiems dalyviams ir tolerantiški pareigūnams, nes jie mūsų tautos dalis. Manome, kad šioje atkarpoje automobilių skaičius gali siekti 700–2000 (lengvųjų automobilių)“.

Organizatoriai protesto taisyklėse užsimena ir apie „koncertinę protesto akcijos vietą“.

Delfi primena, kad praėjusią savaitę Vyriausybė švelnino karantino sąlygas. Nuo šio pirmadienio leidžiami renginiai, kai juose dalyvauja ne daugiau kaip 150 žiūrovų, laikantis nustatytų reikalavimų.

Renginius uždarose erdvėse leidžiama organizuoti, kai užpildoma ne daugiau kaip 30 proc. visų sėdimųjų vietų, užtikrinant bilietų platinimą elektroniniu būdu ir (arba) žiūrovų registravimą, kad vyresni nei 6 metų žiūrovams dėvi kaukes, taip pat kitas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas sąlygas.