Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas atkreipė dėmesį, kad Lietuva tokioje situacijoje, kai Rusija iš esmės vykdo mažo intensyvumo karą, kitaip pasielgti ir negalėjo.

„Reakcija buvo teisinga. Lietuva turbūt kitaip negalėtų elgtis, jeigu pati tikisi tokio solidarumo panašiais atvejais. Galima prisiminti, kad ir po bandymo nunuodyti S. Skripalį Lietuva buvo viena pirmųjų, kuri ne tik išsiuntė, bet ir labai aktyviai ragino kitas ES šalis išsiųsti [diplomatus]. D. Grybauskaitė nemenkai prisidėjo prie to, kad Europos Vadovų Taryboje būtų priimtas sprendimas kartu bandyti sinchronizuoti tokį veiksmą“, – komentavo T. Janeliūnas.

VU TSPMI profesorius pažymėjo, kad ir šiuo atveju Lietuva tiesiog nuosekliai tęsia savo aktyvų vaidmenį kviečiant stiprinti sankcijas prieš Rusiją arba ieškoti bendrų ES pozicijų, kai reikia atsakyti į kokius nors bendrus Rusijos veiksmus.

„Manau, kad tas veiksmas yra tinkamas, aiškus ir turbūt žymiai daugiau kritikos (bent jau Lietuvos viduje) būtų, jeigu niekaip nebūtų sureaguota“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

Rusija Čekijoje vykdė sprogdinimus

„Delfi“ primena, kad prieš daugiau kaip savaitę Čekijos vyriausybė, remdamasi žvalgybos ataskaita, pranešė, kad Rusijos karinės žvalgybos agentūra GRU 2014 m. jos teritorijoje surengė du sprogdinimus, iš kurių vienas pražudė du žmones ir padarė reikšmingos materialinės žalos.

Dėl to Čekija iš šalies iš pradžių išsiuntė 18 rusų diplomatų, kuriuos laiko slaptais agentais, o ketvirtadienį pranešė, jog Prahą turės palikti dar 63 Rusijos ambasados darbuotojai, kad joje liktų dirbti tiek asmenų, kiek čekai turi darbuotojų ambasadoje Maskvoje, rašė BNS.

Šios šalies Vyriausybė taip pat paprašė partnerių solidarumo – iš ES ir NATO valstybių sostinių išsiųsti dalį Rusijos atstovybėse dirbančių galimų agentų. Solidarumą su Čekija netrukus parodė Slovakija, ji nusprendė išsiųsti tris rusų diplomatus.

Netrukus prisijungė ir Baltijos šalys. Penktadienį Lietuvos diplomatijos vadovas irgi pranešė apie tai, kad, solidarizuodamasi su Čekija, Lietuva išsiunčia du rusų diplomatus. G. Landsbergis informavo, kad ir Latvija bei Estija nusprendė išsiųsti po vieną po diplomatine priedanga dirbusį žvalgybos darbuotoją.

Šalies užsienio reikalų ministras G. Landsbergis penktadienį apie tai pasidalijo žinute tviteryje.

Į tai sureagavo Rusijos ambasada Baltarusijoje, pasidalijusi G. Landsbergio pranešimu ir prirašiusi #SmallDickEnergy (liet. k. „Mažo penio energija“).

Rusijos ambasados Baltarusijoje komentaras
Foto: twitter

Rusija vykdo mažo intensyvumo karą

Tiems, kuriems atrodo, kad savo veiksmais Baltijos šalys tik eskaluoja konfliktus, politikos mokslų specialistas aiškina, kad viskas yra atvirkščiai.

„Būtent Rusija eskaluoja konfliktus. Tai, ką daro Čekija arba ES šalys, tėra atsakas į visiškai necivilizuotą elgesį. Kuomet Rusija vykdo išpuolius, diversijas, sprogdinimus kitų suverenių šalių teritorijoje, tai beveik yra mažo intensyvumo karas. Rusija vykdo mažo intensyvumo karą, bandydama didinti žalą kiekviena įmanoma proga“, – teigė T. Janeliūnas.

Pasak jo, ignoravimas arba bandymas apsimesti, kad nieko tokio nevyksta, kaip tik labiau skatintų Rusijos agresiją, nes Kremlius suvoktų, kad galima taip elgtis: „Jeigu jie neatsako į jokius mūsų veiksmus, vadinasi, mes galime dar agresyviau elgtis.“

„Tikrai nereikia jokios eskalacijos kaltės permesti tiems, kurie nukentėjo nuo Rusijos agresijos, turime kaip tik kalbėti apie tai, kad atsakas turėtų būti greitesnis, stipresnis, ir tik taip būtų galima sustabdyti tolimesnes Rusijos agresijos apraiškas“, – teigė T. Janeliūnas.

Stato į vieną gretą su piktavaliais veikėjais

Tomas Janeliūnas


Pasak politologo, Rusijos reakcijos ir ne visada civilizuoti pareiškimai iš diplomatų lūpų yra jų tradicija.

„Tai, kaip jie reaguoja, nėra nieko naujo. Kita vertus, tai rodo, kad Rusija visiškai išsėmė propagandinius, šabloninius atsakymus. Jos diplomatams nebėra motyvo net bandyti užmaskuoti savo veiksmus švelnesnėmis frazėmis. Iš esmės jie reaguoja tiesiog jau visiškai piktai, bet be jokio civilizuoto konteksto. Tai turbūt irgi yra savotiškas pripažinimas, kad jie nebeturi logiškų argumentų, kaip pateisinti savo veiksmus ir reakciją, kurią galiausiai sukelia Vakarų šalyse“, – komentavo T. Janeliūnas.

Politologo vertinimu, tokioje situacijoje, pirmiausia, reikia aiškiai įvardyti, kad tai, ką daro Rusija, net ir tos diplomatinės reakcijos, yra nepriimtinos kalbant apie šiuolaikinę civilizuotą diplomatiją.

„Ir atitinkamai elgtis kaip su necivilizuota valstybe, kuri nesilaiko normų, priimtinų kitoms pasaulio šalims, – lygiai taip pat, kaip valstybės elgiasi su teroristiniais, nusikaltimus vykdančiais, grėsmę keliančiais subjektais, kuriuos traktuoja ne kaip valstybinius veikėjus, bet kaip piktavalius.

Rusijos režimas irgi atsiranda tokioje pačioje gretoje su kitais piktavaliais veikėjais, kuriems neturėtų būti taikomos normalios, civilizuotoms valstybėms skirtos sutartys, konvencijos. Ji pati atsisako laikytis konvencijų, sutarčių, diplomatinių privilegijų“, – sakė T. Janeliūnas

Pasak pašnekovo, pripažinimas, kad pati Rusija atmeta taisykles ir normas, kurios skirtos santykiams palengvinti, leistų žymiai nuosekliau laikytis pozicijos, kokios sankcijos prieš Rusiją gali būti taikomos. Kiek plačiai jos galėtų būti panaudotos?

Taikinys – ne konkrečiai Landsbergis

Žygimantas Pavilionis


Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Ž. Pavilionis akcentavo, kad Rusijos diplomatai savo įžeidžiančio pareiškimo taikiniu pasirinko visas Baltijos šalis, o ne G. Landsbergį.

„Buvo reaguojama į Baltijos šalių poziciją. Per savaitgalį V. Putinas dar priėmė tam tikrą įsaką, kuriuo pagrasino, kad nedraugiškoms šalims apribos galimybę įdarbinti techninį personalą savo ambasadose. Kol kas įvardijo tik JAV. Žiūrėsime, ar neįvardins kitų. Administracija kalba apie vadinamąsias priešiškas šalis, nors iš tikrųjų tai yra šalys, kurios labiausiai kovoja su Kremliaus nusikaltimais ir juos aiškiai įvardija. Turbūt ta tiesa taip erzina režimą, kad imamasi tokių pareiškimų“, – komentavo Ž. Pavilionis.

Pasak jo, tai, kad imamasi tokio kriminalinio žargono, yra pasibjaurėtina.

„Bet kartu tai atspindi veikimą to režimo, kurį mes ankstesniame Užsienių reikalų komitete įvardinome kaip teroristinį. Nes tai yra susiję su teroristiniais veiksmais, kuriuos vykdė Rusijos karinė žvalgyba net trijose Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių teritorijose (Čekijoje, Bulgarijoje, Jungtinėje Karalystėje). Tai buvo reakcija būtent į tai.

Galbūt tokiu kriminaliniu žargonu bandomi pateisinti visas tarptautines konvencijas (nuo Vienos iki kitų) pažeidžiantys veiksmai. Bet natūralu, kad civilizuotame pasaulyje tai visiškai nepriimtina, ir Baltijos šalių reakcija yra suprantama“, – komentavo Ž. Pavilionis.

Kartu URK pirmininkas akcentavo, kad ir patys „neturėtume sukti to žodyno tarpusavyje“, nes „taip atidirbinėjame tų žodžių autoriams“.

„Turėtume nuosekliai ginti mūsų šalių suverenumą. Šią savaitę mes, Baltijos šalių URK pirmininkai, vyksime į Ukrainą. Niekas netiki žodžiais apie įvairius atsitraukimus, nes tokie žodžiai buvo ir prieš 2014 m. įsiveržimą į Ukrainą: buvo atsitraukta, o po to labai rimtai įsitraukta. Ginkime Ukrainą, ginkime Rusijos, Baltarusijos žmonių laisvę. Jeigu kas nors daro nusikaltimus, už juos privalo atsakyti. O tokiais žodžiais jie niekaip tų nusikaltimų nepridengs“, – sakė Ž. Pavilionis.

Kalbėdamas apie tai, ką reikėtų daryti su Rusija, Seimo URK pirmininkas citavo JAV prezidentą Joe Bideną, kuris akcentavo, kad „turime žmogaus teises ir demokratiją statyti į užsienio politikos centrą“.

„Turime nuosekliai ginti šias vertybes, kad ir kur jos būtų pažeidžiamos. Praeitą savaitę plenariniame posėdyje kalbėjome apie žmogaus teisių pažeidimus ir galimą uigūrų genocidą Kinijoje. Jeigu mums iš tikrųjų rūpi mūsų pačių vertybės, kodėl mes leidžiame, kad tos vertybės (žmogaus teisės, demokratija, teritoriniai vientisumai) būtų grubia jėga, teroru, naikinamos?“ – retoriškai klausė Ž. Pavilionis.