„Reikėtų nepainioti dviejų labai esminių dalykų. Pirmiausia – neigiamas testas: po jo atvykus į ES šalį narę dažniausiai laukia karantinas (...). Tokiu būdu testas neužtikrina visiškos laisvės. Kalbant apie Žaliąjį sertifikatą, jis nesuteikia jokių privilegijų. Jo vienintelė funkcija yra pranešti, kad jūs nesate COVID-19 nešiotojas, atvykdamas į šalį, ir turite tai įrodantį neigiamą testą, o galbūt esate persirgęs ar turite skiepą.
Toliau kiekviena šalis narė spręs, kaip su ta informacija elgtis ir ar žmogus privalės karantinuotis ar ne, po kiek dienų reikėtų padaryti pakartotinį testą ir pan. Šiuo atveju tai yra tik patogi informacija vienoje vietoje, kad nesudarytų kliūčių keliauti. Jokių papildomų privilegijų nėra numatyta“, – LRT radijui pirmadienį sakė jis.
Anot V. Sinkevičiaus, Žaliojo paso idėją planuojama įgyvendinti iki birželio vidurio.
„Politinė diskusija parlamente prasidėjo, bet net neabejoju, kad ji ir baigsis šią savaitę. Vis dar kalbama apie birželį – realiausia (Žaliojo paso įgyvendinimo – ELTA) data yra birželio 15 d. Kol kas negirdėjau, kad ji keistųsi, tačiau, kaip minėjau, vienas dalykas yra politinė diskusija, antras – techninis įgyvendinimas. Šiuo atveju reikės duomenų apskaitymo su šalimis narėmis, bet tikslas išlieka birželio mėnuo“, – teigė jis.
Pristatydami ES planus dėl skaitmeninio Žaliojo pažymėjimo, kiek anksčiau Europos Parlamento nariai teigė, kad šis dokumentas bus skirtas naudoti išskirtinai judėjimui tarp ES valstybių sienų atkurti. Tuo metu platesnę veikimo laisvę pandemijos metu įgalinantys dokumentai priimami nacionaliniu lygiu.
