Kaip sakė europarlamentarė Rasa Juknevičienė, Europos Parlamentas (EP) sprendimą dėl minimo dokumento turėtų priimti balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje, planuojama, kad sertifikatas bus pradėtas naudoti šią vasarą.
„Vakcinacija, neigiamas testas ir persirgimas yra trys sertifikato tipai. Sertifikatas bus nemokamas – bus galima popieriniu ir skaitmeniniu būdu jį naudoti. Tai nėra vakcinų pasas. Negalima jo vadinti skiepų pasu, kaip pas mus kartais mėgstama pavadinti, kadangi tai nėra tik skiepams skirtas dokumentas“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje aiškino R. Juknevičienė.
Politikės teigimu, minimas dokumentas pradės veikti vienu metu visiems europiečiams.
„Labai svarbu yra pasitikėjimas šiuo dokumentu. Kiekvienas pilietis turėtų gauti pažymėjimą, nepriklausomai nuo vakcinos. Svarbu, kad ji būtų registruota Europos vaistų agentūroje. Kitos vakcinos gali būti valstybei pasirinkus, tačiau negalima vienos ar kitos šalies priversti tvirtinti vakcinų“, – teigė R. Juknevičienė.
Ji taip pat paaiškino, kad Lietuvoje planuojamas įdiegti galimybių pasas yra kitoks dokumentas – europinis sertifikatas bus naudojamas tik judėjimui tarp valstybių sienų.
„Jis nebus naudojamas jokiems kitiems tikslams, išskyrus judėjimui tarp sienų. Kitus dokumentus nacionalinės valstybės gali, turi teisę, visas galimybes priimti naudojimui viduje, (…) tačiau jos tai turės pasitvirtinti nacionalinėje teisėje. Svarbu tai pabrėžti, jokiu būdu dokumentų nepainioti ir jų nesuplakti į vieną – jie nepakeičia vienas kito“, – kalbėjo europarlamentarė.
Spaudos konferencijoje kalbėjęs ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėjas Karolis Žemaitis savo ruožtu pažymėjo, kad Lietuvoje įdiegtas galimybių pasas vėliau būtų integruotas į europinį, tad dviejų dokumentų turėti nereikės.
„Galimybių pasas leistų konkrečiai veikti maitinimui viduje, dideliems renginiams viduje ar lauke, sporto klubų treniruotėms – toms veikloms, kurios yra uždarytos ir, tikėtina, greitu laiku neatsidarytų, toks yra tikslas. (...) Kolegos iš Registrų centro yra patikinę ne kartą, kad technologiškai tai, kad mes turėsime sistemą, mums leis greičiau adaptuotis prie europinio sprendimo“, – sakė K. Žemaitis.
„Jo apimtis yra nacionalinės veiklos ir su europiniu mes matome sinergiją, o ne labiau kaip kažkokius atskirus dokumentus. (...) Tikslas yra, kad tai nebūtų atskiros programėlės, o kad tiesiog, kai turėsime europinį sprendimą, mūsų nacionalinis sprendimas integruotųsi į europinį ir nereikėtų vaikščioti su dviem virtualiais ar fiziniais pasais“, – kalbėjo ministrės patarėjas.
Europinio sertifikato galiojimas priklausys nuo Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO).
„Sertifikatas turės galią tol, kol PSO paskelbs pandemijos pabaigą. Jis egzistuos ne ilgiau, nei bus reikalinga“, – sakė R. Juknevičienė.
Kai kurios detalės lieka neaiškios
Tuo metu europarlamentaras Petras Auštrevičius teigė, kad minimas dokumentas galios pusę metų.
„Šis pasas vienaip ar kitaip galios 180 dienų, nes manoma, kad turi būti tam tikras vakcinavimo patikimumo periodas. Nežinia, kaip ilgai vakcinos bus pakankamos apsaugai. Vadinamas saulėlydžio kriterijus yra įdėtas. Žmonės turi suprasti, kad ir vakcina, ir tas pasas nėra piliečio pasas, kada jis galioja dešimt metų“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
Kol kas neaišku, ar valstybės pačios apmokės už koronaviruso testus ir kiek jų apmokės vienam žmogui.
„Skirtinga valstybių politika, skirtingos testavimo kainos valstybėse narėse labai erzina žmones. Šioje srityje reikalingas būtų tam tikras supratimas. Kaip suprantu, šio atsakymo Lietuvoje dar mes neturime“, – atkreipė dėmesį EP narys.
