Šiuo metu Lietuvoje vyksta ne vienas tyrimas, kuris tyrinėja probleminio interneto naudojimo reiškinį. Vienas jų – „Lietuvos studentų gyvenimo kokybės rodikliai: probleminio interneto naudojimo ypatumai ir neuropsichologinis profilis“ siekia įvertinti Lietuvos studentų interneto vartojimo įpročius studijų metu ir parengti klausimynus, skirtus nustatyti, ar interneto vartojimas jau yra probleminis. Šis tyrimas dar vyksta, ir jį vykdantys tyrėjai ypač kviečia prie jo įgyvendinimo prisijungti studentus vyrus, kurių dalyvavimas šiame tyrime labai svarbus:
https://neuropin.lsmu.lt/

Tyrėjai nustatė, kad pandemijos metu studentų, manančių kad internetą naudoja problemiškai, skaičius išaugo. Jeigu prieš pandemiją jų buvo maždaug 14 proc., tai per pandemiją – jau 45 procentai turėjo ryškiai išreikštus probleminio interneto naudojimo simptomus.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų institute dirbantis ir tyrimą vykdantis psichologas – psichoterapeutas, dr. Julius Burkauskas paaiškino, kad yra keli kriterijai, kurie leidžia žmogui įsivertinti, ar jo interneto naudojimas jau yra probleminis.

„Klausimynas, kuris pritaikytas naudoti apklausiant Lietuvos studentus, probleminį interneto naudojimą apibrėžia kaip jausmą, kad asmuo turėtų sumažinti laiką, leidžiamą internete; kada asmuo apleidžia namų ruošos darbus dėl to, kad naršytų; kai jaučiasi įsitempęs, susierzinęs, kai negali naršyti; kai leidžia laiką internete vietoj to, kad miegotų; kai bando nuslėpti, kiek laiko praleidžia internete, kai jo kažkas klausia; kai jaučiasi blogos nuotaikos, kai nebūna internete, ir suirzimas dingsta, kai vėl atsiduria internetinėje veikloje“, – sakė J. Burkauskas.

Psichologas nebūtų linkęs probleminį interneto naudojimą sieti su priklausomybe kaip nuo medžiagos (nuo interneto).

„Jis yra daug platesnis terminas, nes apima ir impulsyvų pirkimą, pornografijos žiūrėjimą, ir žaidimus ir lošimą internete, ir perdėtą internetinio turinio kaupimą ar su sveikta susijusios informacijos tikrinimą internete (pandemijos laikotarpiu gali paryškėti perdėtas su sveikata susijusios informacijos žiūrėjimas ir tikrinimasis, ar neturiu kažkokių simptomų)“, – teigė J. Burkauskas.

Svarbus ir laiko kriterijus. Pasak specialisto, iki pandemijos buvo manoma, kad, jei internete per dieną leidi daugiau kaip keturias valandas, tai jau yra daugoka. Dabar tas laikas yra pailgėjęs iki šešių valandų.

„Turint galvoje, kad daugelis veiklų (taip pat ir darbinių) persikėlė į internetą, negalima sakyti, kad, jeigu viršijai keturias valandas, tai – kažkas labai blogo. Ta kartelė pasistūmėjo iki šešių valandų. Interneto naudojimas daugiau kaip šešias valandas per dieną jau gali lemti, kad internetas veiks mus neigiamai“, – teigė J. Burkauskas.

Tyrėjai aptiko, kad probleminis interneto naudojimas buvo susijęs su nerimo ir depresijos simptomų sunkumu.

„Tie, kurie buvo linkę labiau įsitraukti į probleminį interneto naudojimą, turėjo daugiau depresijos ir nerimo simptomų. Dėl to yra labai svarbu kalbėti ir būti sąmoningais, kaip mes naudojame internetą, kiek laiko ten praleidžiame, kada jis tampa probleminis, kokie kriterijai galėtų apibrėžti problemiškumą“, – sakė J. Burkauskas.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad žmonės, kurie buvo impulsyvesni, turėjo stipresnį probleminio interneto naudojimo, depresiškumo ir nerimastingumo ryšį.

„Impulsyvumas yra polinkis veikti iš karto, daug negalvojant. Asmenims, kurie pasižymi impulsyvumu gali būti sunkiau ištoleruoti tam tikrą emociją, distresą, atsispirti trikdžiui“, – aiškino J. Burkauskas.

Stebi pokyčius smegenų veikloje

Probleminio interneto naudojimo tema buvo svarbi ir mokslininkės, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos Ingos Griškovos-Bulanovos tyrime. Jame dalyvavo visi norintys jauni žmonės ne tik studentai.

„Žiūrėkite, mes turime sveikus žmones kurie turi tiesiog kažkokius potyrius, kažkokį savo depresijos, nerimastingumo, impulsyvumo lygį. Kaip tas susiję su tuo, kiek laiko jie praleidžia internete? Kas vyksta smegenyse? Tas svarbu norint sužinoti, kaip diagnozuoti, kada jau yra visai blogai ir reikia pagalbos? Ar mes galime tai labai anksti pamatyti?“, – aiškino I. Griškova-Bulanova.

Pasak mokslininkės, visai neseniai pasirodė mokslinė publikacija, kurioje aprašoma, kad net tada, kai žmonės neturi jokios specifinės diagnozės, jeigu jie daugiau laiko praleidžia internete, jie yra daugiau impulsyvūs.

„Yra labai subtilūs markeriai, kurie parodo, kaip veikia smegenys. Gali neturėti diagnozės, užtenka to, kad šiek tiek daugiau laiko leidi internete, ir smegenys jau veikia kitaip.

Yra toks netiesioginis dopamino sistemos veikimo markeris – spontaninis mirksėjimo dažnis. Tiesiog kaip dažnai ramybės būsenoje mes sumirksime. Mes radome, kad tie žmonės, kurie daugiau laiko praleidžia internete, maža to, kad jie labiau impulsyvūs, jie rečiau mirksi“, – pasakojo I. Griškova-Bulanova.

Rodytųsi galėtum numoti ranka, kas nežino, kad būna „sausos akys“, bet mokslininkė patikslino, kad tai yra susiję ne su rega.

„Tai yra susiję su tuo, kad turintys daugiau probleminio interneto naudojimo bruožų turi ir sumažėjusi dopamino sistemos aktyvumą smegenyse, ir tokiu būdu smegenys praranda lankstumą. Jos turi savo „keliuką“, ir tuo „keliuku“ eina, o kai reikia nusukti – nesugeba“, – dėstė I. Griškova-Bulanova.

Mokslininkė sutiktų su interpretacija, kad tai reiškia, kad problemiškai internetą naudojantys žmonės praranda proto lankstumą, reikalingą ieškoti išeičių bet kokioje probleminėje situacijoje.

„Interneto vartojimas apriboja mūsų kognityvines galimybes kažką padaryti. Yra tyrimai, kurie rodo, kad net penkiolikos minučių veikla internete jau sumažina smegenų veiklos rodiklių intensyvumą. O jei sėdi valandomis?“, – kalbėjo I. Griškova-Bulanova.

Pasak J. Burkausko, proto lankstumas yra susijęs su protiniu nuovargiu.

„Kuo labiau esi protiškai išsunktas, tuo mažiau darysi sprendimus, kurie yra lankstūs, kitokie, atsižvelgiant į situaciją. Kuo labiau žmogus protiškai pavargęs, tuo labiau jis daro vienodus sprendimus, nesvarbu, kad situacija keičiasi“, – aiškino psichologas.

Dėl to, pasak VU mokslininkės, žmogui reikia kuo įvairesnės veiklos, tai yra atitrūkti nuo to, į ką jis yra įnikęs.

„Dėl to tas laikas be technologijų ir yra laikas atrasti tą kitokį laiko praleidimo būdą – galbūt skaitymą, mezgimą, važinėjimą riedučiais“, – jai antrino J. Burkauskas.

Svarbu neprarasti ryšio su kolektyvu

Kartu šiuo pandemijos laikotarpiu, kai didelė dalis darbuotojų dirba per nuotolį, psichologas ragino neprarasti ryšio su darbuotojais, ir kalbėti apie tai, ką išgyvename šiuo laikotarpiu.

„Daug organizacijų kreipiasi į psichologus, ir mes vedame mokymus, bei atsipalaidavimo treniruotes. Yra būdų, kaip tą suvaldyti. Organizaciniu lygiu mes matome, kad stresas, nuovargis, nerimas, liūdesys, dėl to ką mes praradome būdami pandemijoje, tęsiasi, ir ilgą laiką taip jaučiantis gali didėti rizika perdegimui“, – sakė J. Burkauskas.

Pasak specialisto, norint tą suvaldyti, galima puoselėti ne tik darbo susitikimus, bet ir tai, ką patirdavome dirbdami gyvai.

„Galime susitikti su kolegomis įsijungę kameras ir išgerti tos pačios kavos, ar paplepėti apie tai, kaip mums sekasi. Tai leidžia palaikyti ryšius, kas mus gelbėja nuo sudėtingų išgyvenimų“, – sakė J. Burkauskas.

Apskritai psichologas ragino su artimais žmonėmis daugiau bendrauti įsijungus kameras.

„Mums reikia ryšio ir žmogiškai norime būti santykyje. Nuo pat pradžių mokslininkai pradėjo kalbėti, kad negalima naudoti termino „socialinė izoliacija“. Turime fiziškai izoliuotis vieni nuo kitų, bet širdimi būti labai arti vienas kito, palaikyti vienas kitą. Visada sakau, kad geriau skambinti tarkime „Skype'u“, ir matyti vienas kitą, negu telefonu“, – teigė J. Burkauskas.

Svarbiausias vaistas – sąmoningumas

Pasak psichologo, kalbant apie interneto naudojimą svarbiausias dalykas yra sąmoningumas.

„Tai yra būti sąmoningais, kiek laiko aš naudoju internetą. Tai gali padėti padaryti įvairios programėlės. Daugelis išmaniųjų telefonų jau seka tuos parametrus. Galima užsidėti limitus, pažiūrėti, kaip mes jaučiamės su jais“, – sakė J. Burkauskas.

Specialisto nuomone, tėvai turėtų būti pavyzdys vaikams, kaip jie su limitais tvarkosi, ir reaguoja į tai.

„Būtų galima visiems kartu šeimoje nusistatyti taisykles, kad vaikas galėtų pasakyti, kiek jam reikia interneto, ką jis veiks dar be interneto, kaip nusiramins, kuo užsiims, kai jau sutartas laikas bus pasibaigęs. Šioje srityje aktyviai Lietuvoje veikia „Skaitmeninės etikos centras (SEC)“, kuris, bendradarbiaudamas su „Paramos vaikams centru“ pateikė gaires kaip kalbėtis su vaikais šia tema“, – teigė J. Burkauskas.

Ypač pandeminiu laikotarpiu psichologas patarė žmonėms skirti daugiau laiko sau dienoje be papildomų interneto šaltinių.

„Jeigu aš darbo metu turiu greitai reaguoti, tai būtų galima turėti valandas, kada telefonas pereina į kažkokį režimą, kur nėra pranešimų, kur žmonės gali tik paskambinti ir parašyti sms. Tai leidžia sukurti tokį laiką, kada aš dirbu, esu įsitraukęs į technologijas, ir laiką, kada mano protas ilsisi nuo to“, – sakė J. Burkauskas.

Pasak specialisto, yra rekomenduojama atsitraukti nuo ekranų valandą prieš miegą, ir neturėti skaitmeninių įrenginių miegamajame.

„Taip yra dėl kelių priežasčių. Viena jų – ekrano apšvitos poveikis. Kita priežastis yra protinė stimuliacija. Nes pasiimi telefoną, išjungi žadintuvą, ir jau matai penkis elektroninius laiškus. Tada streso lygis kyla, ir diena prasideda su papildomu streso lygiu. Nors streso lygį kontroliuojamai galiu patirti, kai ateinu į darbą ir įsijungiu savo darbinį kompiuterį. Ten rasiu tuos pačius elektroninius laiškus“, – kalbėjo J. Burkauskas.

Galima treniruoti protą

Su nerimu, kuris kyla atsitraukus nuo išmaniųjų įrenginių, pasak specialisto, reikia dirbti.

„Nerimas praeina, jeigu taip išbūnu savaitę, jeigu treniruoju savo protą. Nėra taip, kad mes kažką praleidžiame, tik mūsų protui taip atrodo. Mes tą pačią informaciją rasime kitą rytą, jeigu tą vakarą paskirsime tarkime treniruoti savo protą ir atsijungti nuo interneto.

Dabar vis populiarėja technologinės detoksikacijos. Vienas iš būdų sau padėti – duoti savo protui tai dažniau patirti, kad jis atrastų veiklų, pomėgių, nesusijusių su interneto naudojimu“, – sakė J. Burkauskas.

Jeigu nepavyksta to padaryti pačiam, pasak psichologo, visada galima kreiptis į jo kolegas. Specialistas patikino, kad tai nėra per maža problema ieškoti pagalbos.