Rusija į ultimatumus nereaguoja, Čekijos prezidentas irgi tylus
Pasak lietuvių bendruomenės Čekijoje pirmininko Tomo Krasausko, Rusija į jiems pateiktą ultimatumą dėl išsiųstų Čekijos diplomatų galimybės grįžti nesureagavo: ketvirtadienį Kremlius pokalbiui pasikvietė Čekijos ambasadorių, tuo tarpu Čekijos Vyriausybė spaudos konferencijoje pareiškė, kad, remdamiesi Vienos konvencija diplomatams, Čekija mažins Rusijos ambasados diplomatų skaičių, kad iki gegužės pabaigos jis atitiktų skaičių diplomatų, esančių Čekijos ambasadoje Maskvoje:
„Tai reiškia, jei čekų diplomatų ir darbuotojų skaičius Maskvoje nemažės, iš Prahos dar turės iškeliauti apie 63 diplomatus ir darbuotojus.“ Čekijos prezidentas, anot T. Krasausko, į susiklosčiusią situaciją kol kas viešai nereaguoja:
„Vienintelis jo reakcijos signalas buvo vakar, kai naujai paskirtam URM ministrui patarė visą dėmesį kreipti į Čekijos interesų gynimą, taip pat verslo ir ekonomikos propagavimą.“
Kodėl apie esą vykdytus sprogdinimus Čekija prabyla tik po 7 metų? Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Nerijus Maliukevičius sako, jog situacija stipriai pasikeitė po britų atlikto tyrimo dėl nuodijimų Solsberyje ir įvykdytos GRU operacijos D. Britanijoje:
„Išsiaiškinus GRU veikimo principus, asmenis, tinklus buvo pakelti ankstesni tyrimai Europoje. Sakyčiau, dar didelis klaustukas, ar visi neužbaigti tyrimai patikrinti, ne tik Čekijoje. Tie patys veikėjai ir tinklai iškilo garsioje tų metų byloje, kuomet buvo įvykdytas galima sakyti teroro aktas NATO valstybės teritorijoje, kada buvo sunaikintas karinės amunicijos sandėlys.“
N. Maliukevičius: „Europa ir NATO neturi prabangos nekreipti dėmesio“
Pasak N. Maliukevičiaus, vyksta tolesni tyrimai, kurie ir atskleidžia, kaip Kremlius veikia vakaruose. NATO išreiškė susirūpinimą ir solidarumą Čekijai, tačiau apie Rusijos diplomatų išsiuntimą ar kitus realius veiksmus kol kas nekalba. Anot N. Maliukevičiaus, vyksta lėtas situacijos įsisąmoninimas:
„Manau, kad solidarumą su Čekija išreiškė ir Lietuva, mūsų ministras. Panašu, kad tas solidarumas nėra tik žodinis, kaip po nuodijimų Solsberyje, svarstoma apie konkrečius veiksmus. Dažniausiai svarstomas veiksmas – solidarus žingsnis, išsiunčiant Rusijos diplomatus ir iš kitų valstybių, bet kol kas tai tikriausiai yra diplomatinio, neviešo aptarimo objektas, o ar bus ir kai bus rezultatas – mes jį išgirsime. Manau, tai bus netrukus.“
T. Krasausko teigimu, kol kas sprendžiama, kiek aktyviai į šią situaciją įsitrauks tarptautinė bendruomenė – ES šalys ir NATO: „Kol kas Čekija yra gavusi palaikančius pareiškimus. Tai, aišku, džiugina kaip pirmasis žingsnis, bet, manau, reikėtų tikėtis ir tolimesnių veiksmų. Reikia prisiminti tai, kad ES nėra sienų ir tie žvalgybininkai ar diplomatai, kurie buvo Rusijos ambasadoje, turbūt sėkmingai veikia ir kitose ES šalyse. Todėl diplomatų skaičius šiuo atveju svarbus visoje ES, kad Rusijai būtų galima parodyti vieningą ES poziciją.“
Pasak T. Krasausko, ES vieninga pozicija turėtų aiškiai parodyti, kurių ribų Rusijai negalima peržengti, nes tai, kas įvyko Čekijoje, nebuvo tik prekių, skirtų Bulgarijos verslininkui, susprogdinimas: „Tai buvo pasikėsinimas ir teroro aktas, kuris įvyko ir kurio metu žuvo du Čekijos piliečiai.“ Turint omeny aplinkybes, žuvusiųjų skaičius, sako T. Krasauskas, galėjo būti ir ženkliai didesnis.
N. Maliukevičiaus manymu, solidarumas neturėtų apsiriboti tik žodiniais pareiškimais: „Bent artimiausi, NATO partneriai turėtų pademonstruoti ir solidarų veikimą. Lėtas suvokimas Europoje ir kolektyviniuose vakaruose po truputį nusistovi. Suvokimas, kad Rusija agresyviai, net karinėmis priemonėmis veikia ne kažkur Ukrainoje, kaip galbūt vakarams gali atrodyti, bet Rusija šiomis priemonėmis jau veikia mūsų teritorijoje. Jei pažiūrėtume į Ameriką – konkrečios kibernetinės atakos, veikimas prieš rinkimų procesą, Afganistane net dalinamos premijos už karių žudymą ir pan. Čekija, manau, yra toks skambutis, į kurį Europa ir NATO neturi prabangos nekreipti dėmesio.“
Visa laidą gali žiūrėti čia.
