A. Širinskienė: šia pataisa bandoma iš politikos eliminuoti R. Karbauskį
„Situacija yra tokia, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas išsiuntė raštą Ateities komitetui dėl numatomos Konstitucijos raidos. Jis taip ir yra pavaidintas, ten yra visa eilė planuojamų Konstitucijos pakeitimų. Ir vienas iš jų yra Konstitucijos pataisos, kurios, kaip ten yra rašoma, yra daromos remiantis šia kadencija ir tais įvykusiais netikėtais Seimo narių pasitraukimais iš Seimo. Pačiose pataisose nurodoma, kad jeigu asmuo atsistatydina, tai tiesiog negali kituose Seimo rinkimuose kandidatuoti“, – Eltai teigė A. Širinskienė.
Šiame rašte, kurį gavo ir ELTA, iš tiesų referuojama apie du 2020-2024 m. kadencijoje savo noru Seimo nario mandato atsisakiusius asmenis, tai yra „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį ir „darbietį“ Antaną Guogą. Rašte, kurį pasirašė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras teigiama, kad siūlymas teikiamas dėl to, nes „kilo diskusija, kad tai gali būti traktuojama kaip rinkėjų apgaudinėjimas ir neturėtų būti toleruojama, tam pačiam asmeniui kandidatuojant kituose rinkimuose“.
A. Širinskienė, reaguodama į rašte išdėstytas pastabas, mano, kad šios Konstitucijos pataisos, kurias siūloma svarstyti Ateities komitete, yra orientuotos į „valstiečių“ lyderį R. uKarbauskį.
„Iš visų šių aplinkybių, ypač iš nurodymo ir rėmimosi šia kadencija, o ne anksčiau buvusiais pasitraukimais, ne tuo, kad yra dažnas reiškinys, yra akivaizdu, kad iš esmės bandoma orientuotis į tai, kad R. Karbauskis būtų eliminuotas iš Lietuvos politikos ir negalėtų dalyvauti kituose Seimo rinkimuose“, – sakė politikė.
Seimo narė tikina, kad šioms Konstitucijos pataisoms, apie kurias siūloma diskutuoti Ateities komitete, kritiką reiškia ir konstitucinės teisės ekspertai. Jos teigimu, tai yra suprantama kaip kėsinimasis į demokratinius procesus, nes, pasak politikės, paprastai demokratinėse valstybėse parlamentarams atsistatydinti leidžiama dėl įvairių priežasčių.
„Tai gali būti ir politinis pareiškimas, atsistatydinimas, kas įvyko R. Karbauskio atveju. Kaip, manau, gerai pastebi konstitucinės teisės ekspertai, tai Lietuvoje nėra priverstinio darbo, kiekvienas žmogus gali pasitraukti iš užimamų pareigų, tai yra žmogaus konstitucinė teisė. Ir iš tikrųjų už tai negali būti baudžiama“, – atkreipė dėmesį A. Širinskienė.
„Negali prievarta liepti žmogui būti Seimo nariu, jeigu jis nenori, negali uždrausti atsistatydinti, tai atitinkamai negali ir bausti žmogaus, kad jis pasitraukia darydamas tam tikrą politinį pareiškimą iš Seimo, nes šiuo atveju tai atrodo kaip tam tikra bausmė, apie kurią žmogus išeidamas nežinojo“, – taip pat akcentavo ji.
R. Karbauskis: šiomis pataisomis konservatoriai siekia vienvaldystės
Pats „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis mano, kad ši Ateities komitete ketinama svarstyti iniciatyva yra nukreipta prieš jį asmeniškai.
„Man labai keista, kad partija, kuri praėjusius ketverius metus rėkė, kad Konstitucijos nereikia keisti, ji šventas reikalas, dabar Konstitucijoje ima keisti aibę klausimų ir vieną iš jų pasirenka orientuotą į kažkokį asmenį arba kelis asmenis. Tai yra visiškai nesuprantama, – Eltai teigė R. Karbauskis.
„Net konstitucinės teisės ekspertai sako, kad čia kažkas pasidarė labai keisto, nes tokio dalyko, kad būtų į kelis asmenis orientuota Konstitucijos pataisa, dar nėra buvę istorijoje“, – pridūrė jis.
Todėl politikas teigia manąs, kad tokiomis įstatymo pataisomis „konservatoriai siekia vienvaldystės“.
S. Šedbaras: diskusijos yra, bet abejoju, kad ši iniciatyva sulauktų reikiamo palaikymo
Savo ruožtu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras tikina, kad Seime kol kas nėra registruotas joks projektas dėl Konstitucijos keitimo, siekiant uždrausti Seimo nario mandato atsisakiusiems parlamentarams kandidatuoti kituose Seimo rinkimuose. Visgi politikas pripažįsta, kad Ateities komitete diskusijos dėl tokios galimybės yra numatomos.
„Kol kas nėra jokio projekto, tačiau diskusijos buvo ir tarp kolegų, tarp Seimo narių yra tokių pamąstymų, ar nereikėtų perspektyvoje pagalvoti apie tai, kad žmogus, pasižadėjęs sąžiningai dirbti, padėjęs ranką ant Konstitucijos, bet negavęs valdžios, po trijų savaičių arba poros mėnesių atsistatydina ir per kitus rinkimus vėl žadės rinkėjams kalnus“, – Eltai teigė politikas.
S. Šedbaras teigia, kad idėja Ateities komitetui pasiūlyti apsvarstyti šią galimą Konstitucijos pataisą kilo reaguojant į kelių Seimo narių prašymą.
„Į mane, kaip į komiteto pirmininką, keletas Seimo narių kreipėsi, kai tie atsistatydinimai įvyko. Tai jie siūlė man bandyti (pataisą – ELTA) registruoti. Bet vienas Seimo narys negali Konstitucijos pataisos registruoti, nes čia yra Konstitucijos pataisa, tai aš tarp kitų siūlymų parašiau Ateities komitetui, kad jie svarstytų“, – paaiškino jis.
Nors Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas akcentuoja iš principo idėją, kad Seimo nario mandato atsisakę parlamentarai negalėtų dalyvauti Seimo rinkimuose, vertinąs teigiamai, visgi S. Šedbaras abejoja, kad ji Seime galėtų sulaukti reikiamo palaikymo.
„Apie tai, kad žmonės yra apgaudinėjami, galima galvoti, bet tai yra susiję su Konstitucijos keitimu. 94 balsai su trijų mėnesių pertrauka. Tai čia nėra taip paprasta. O kad tokios diskusijos vyksta, tai yra labai gerai. Netgi aš sakyčiau tai yra tam tikra prevencinė priemonė pasigalvoti žinomam žmogui, kad jeigu jis eina į rinkimus“, – teigė jis.
Visgi S. Šedbaras pripažįsta, kad priėmus šią Konstitucijos nuostatą ji ateinančiuose Seimo rinkimuose užkirstų kelią dalyvauti tiek iš Seimo pasitraukusiam R. Karbauskiui, tiek ir parlamentaro mandato atsisakiusiam Antanui Guogai. Vis tik Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas atkreipia dėmesį, kad šis draudimas nebūtų taikomas asmenims Seimo nario mandato atsisakiusiems dėl sveikatos problemų bei merais išrinktiems parlamentarams.
V. Čmilytė-Nielsen: man šis siūlymas kelia abejonių
Šią iniciatyvą įvertino ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Parlamento vadovė teigė, kad jai siūlymas Seimo nario mandato atsisakiusiems parlamentarams uždrausti kandidatuoti kituose Seimo rinkimuose kelia abejonių.
„Man šis siūlymas kelia abejonių. Būtent dėl to, kad kaip ir keli ekspertai pastebėjo, jis galbūt net ir prasilenkia su Konstitucija“,– ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.
