Kokia valstybė galėtų vadintis vakcinavimo rojumi? Lenkiame pirštus. Tokia, kurioje netrūksta dozių. Tokia, kurioje nesudarinėjamos norinčiųjų skiepytis eilės, nes eilių paprasčiausiai nėra. Tokia, kurioje nėra prioritetinių gyventojų grupių – pagal amžių, sveikatos būklę ar profesiją, nes visų sąlygos gauti skiepą – vienodos. Ir dar tokia, kurioje galima laisvai pasirinkti vakciną – vieną iš keleto populiariausių: anglišką, amerikietišką, kinišką arba rusišką. Žinoma, vakcinavimo rojuje vakcina bus visiškai nemokama nepriklausomai nuo pasirinkto gamintojo.

Jau visi kriterijai išvardinti? Dar ne. Į skiepų rojų atvykę užsieniečiai skiepijami be eilės, be pinigų, be didelių formalumų – tarsi būtų savi. Ir dar ne viskas. Kaimyninėms valstybėms iš rojaus siunčiama neatlyginama parama – dešimtys tūkstančių skiepų dozių. Tik imkite, tik skiepykitės!

Važiuojame skiepytis į Serbiją? Pirmieji Europos vakcinavimo rojų aptiko italai. Po to, kai viena Bolonijos kelionių agentūra paskelbė skiepų kelionės į Belgradą paketą kilo ažiotažas: per kelias valandas keliauti į Serbiją užsimanė šimtai italų. Ir ne tik italų: kelionės organizavimo paslauga sudomino šveicarus, austrus, vokiečius.

Kelionės kaina – 500 eurų. Įskaičiuota: kelionė ten ir atgal autobusu, dvi nakvynės, pasirinkta vakcina, vertėjo paslaugos, trumpa kultūrinė – ekskursinė programa Belgrade. Per dvi darbo dienas šį turistinį paketą įsigijo daugiau kaip 500 agentūros klientų.

Goranas Aleksičius, Serbijos ambasadorius Italijoje
Foto: Asmeninio albumo


Saulius iš Belgrado: „Pas mus – laisvė“

„Smarkių karantino draudimų pas mus nebuvo, o jei ir buvo, tauta reagavo gana laisvai. Viskas praėjo tarsi savaime, be didelės įtampos. Skiepijimo kampanija vyksta sklandžiai, vakciną laisvai galima pasirinkti bet kurią,“ – „Delfi“ žurnalistui situaciją Serbijos sostinėje apibūdino čia gyvenantis lietuvis iš Jurbarko Saulius Veržikauskas.

Saulius Veržikauskas
Foto: Asmeninis archyvas

„Belgrade esu nuo 2004 metų, atvykau čia supirkinėti metalo laužą. Anuomet Lietuvoje sklandė gandai, kad „Jugoslavijoje“ (niekas nesigilindavo, kad ši šalis jau neegzistuoja, nes jau buvo subyrėjusi į kelias nepriklausomas valstybes) pakelėse mėtosi krūvos niekam nereikalingo spalvotojo metalo, tereikia surinkti ir brangiai parduoti. Suprantama – tai mitas, tačiau gyvenimas šioje šalyje patiko, tad, pasilikau,“ – pasakoja Serbijos lietuvis.

„Šiuo metu dirbu internetu – prekiauju ypač tyru alyvuogių aliejumi iš Ispanijos. Mano pirkėjai – Lietuvoje. Čia, Serbijoje, man patinka geras, ne per brangiausias maistas, vynas, puikus oras ir gerų šalių kaimynystė. Nuvykti į Italiją automobiliu man užtrunka maždaug 6 valandas, galiu aplankyti net Stambulą – tai truktų maždaug 10 valandų. Jau nekalbu apie artimiausias kaimynes: Kroatiją, Juodkalniją, Vengriją, Makedoniją, Rumuniją, Graikiją,“ – sako jis.

Tačiau Balkanų vakcinavimo rojuje ne viskas lengvai pasiekiama, ne viskas suprantama. Pirmiausiai tenka spręsti kelionės kaštų problemą: tiesioginius skrydžius vykdo vos kelios bendrovės ir bilietai nėra pigūs.


S.Veržikauskas teigia, kad griežtas karantinas Serbijoje buvo įvestas praėjusių metų pavasarį, tačiau judėjimo apribojimai truko vos kelias savaites. „Šiuo metu leidžiamas prekybos centrų darbas, veikia kirpyklos, kitos paslaugas teikiančios įmonės, kavinėms bei restoranams leidžiama dirbti lauko terasose iki 22 valandos. Žinoma, uždarose patalpose bei viešajame transporte kaukės vis dar yra privalomos, tačiau jų dėvėjimas jau tapo ne tiek apsaugos priemone, kiek nenoru išsiskirti iš aplinkos. Tenka nemažai keliauti po šalį, provincijoje į šiuos draudimus žiūrima pro pirštus“.

Belgrade gyvenantis lietuvis tvirtina, kad itin sėkmingą Serbijos vakcinavimo kampaniją nulėmė nuosaiki vyriausybės strategija: „Buvo nutarta nepolitizuoti vakcinų ir jų gamintojų, todėl čia jų ir netrūksta. Mano žiniomis, „Torlak“ farmacijos institute nuo gegužės 20 – osios bus pradėta masinė licencijuotos „Sputnik“ vakcinos gamyba“.

Autobusu, lėktuvu ar automobiliu?

Į Serbiją plūsta užsieniečiai iš Europos valstybių, kuriose deklaruojamas vakcinų trūkumas. Italijos naujienų portalo „The Post Internazionale“ duomenimis, balandžio mėnesį skiepytis šioje šalyje pareiškė norą daugiau kaip 80.000 užsienio piliečių.

Tačiau Balkanų vakcinavimo rojuje ne viskas lengvai pasiekiama, ne viskas suprantama. Pirmiausiai tenka spręsti kelionės kaštų problemą: tiesioginius skrydžius vykdo vos kelios bendrovės ir bilietai nėra pigūs. Todėl kelionių agentūros skiepų turistus dažniausiai gabena mikroautobusais. Tai nėra itin komfortabili kelionė, nes, pavyzdžiui, iš Milano ji trunka maždaug 12 valandų į vieną pusę, iš Romos – 13, iš Vienos – 7. Turint galvoje, kad reikės vykti ir antrojo skiepo, autobuse teks praleisti nemažai valandų. Kai kurie skiepų turistai ryžtasi į Belgradą vykti nuosavu automobiliu, bet tranzitu kertant keletą valstybių reikia aiškintis dėl karantino, neigiamo testo ir kitų formalumų, kurie skirtingose šalyse vis kitaip interpretuojami, be to – nuolat keičiasi.

Norintys atvykti ir pasiskiepyti privalo iš anksto užpildyti ir išsiųsti internetinę prašymo formą vyriausybiniame Serbijos portale. Vis tik tai nėra labai paprastas veiksmas, nes forma pateikta serbiškai – kirilica. Be to, tenka nurodyti mobilųjį telefoną, tačiau pateikti galima ne užsienio, o Serbijos mobilaus ryšio operatorių.

Norintys atvykti ir pasiskiepyti privalo iš anksto užpildyti ir išsiųsti internetinę prašymo formą vyriausybiniame Serbijos portale. Vis tik tai nėra labai paprastas veiksmas, nes forma pateikta serbiškai – kirilica. Be to, tenka nurodyti mobilųjį telefoną, tačiau pateikti galima ne užsienio, o Serbijos mobilaus ryšio operatorių.


Oficialiai Belgrado deklaruojama galimybė nemokamai rinktis vakciną užsieniečiams taip pat ne visada prieinama: daugelis prašo „Pfizer“ arba „Moderna“, tačiau ne vienam tenka sutikti su pasiūlymu atvykti skiepytis rusiška „Sputnik“ ar kiniška „Sinopharm“ vakcina.

Ambasadorius: „Didžiausias dėmesys saviems“

„Vakcinų turizmo projektas? Ne, mes tokio projekto neturime, jo nevystome ir nežadame to daryti,“ – teigė Serbijos ambasadorius Italijoje Goranas Aleksičius. „Mes prašome: nevažiuokite į Serbiją, kol neužpildėte vyriausybinės internetinės prašymo formos ir negavote konkretaus atsakymo. Šiuo metu mūsų prioritetas – Serbijos gyventojų imunizavimas. Netikėkite vakcinų turizmo reklama Serbijoje“.

Vis tik diplomatas pripažįsta: „Nors turizmo iš vakcinų nedarėme, vadovaujamės geros valios politika – padėti tiems, kam galime padėti. Matėme, kad regione susiklostė labai sudėtinga epideminė situacija. Įvertinę tai, kad turime pakankamą vakcinų kiekį, nutarėme pagelbėti savo kaimynams: Makedonijai suteikėme 40.000 vakcinos dozių. Padėjome ir Bosnijai Hercegovinai, Juodkalnijai, Albanijai“. Ambasadorius neslepia: jo valstybė savo teritorijoje nemokamai paskiepijo 40.000 asmenų, kurie neturėjo Serbijos pilietybės.

Paklaustas, kur slypi efektingos vakcinavimo kampanijos receptas, G. Aleksičius aiškina: „Mes pradėjome vakcinavimą anksti – praėjusių metų gruodžio 24 dieną. Ir nors prisijungėme prie tarptautinės COVAX programos greitai supratome, kad vakcinavimo dinamika mūsų netenkina. Nutarėme patys ieškoti būdų įsigyti vakcinų. Daug lėmė puiki Serbijos geopolitinė situacija: su visais tarptautiniais partneriais palaikome gerus ryšius – su ES, JAV, Rusija, Kinija. Mes tiesiogiai įsigijome „Pfizer“, „Astra Zeneca“, „Sputnik“, „Sinopharm“ vakcinų. Pradėjome masiškai skiepyti sausio 19 -ąją. Šiuo metu Belgrade veikia didžiausias šalyje vakcinavimo centras, vien tik jame kasdien paskiepijama po 28.000 gyventojų ir užsieniečių“.

Ambasadorius pripažino, kad populiariausia vakcina Serbijoje yra kinų „Sinopfarm“. Šalyje jau pagaminta eksperimentinė rusiškos „Sputnik“ vakcina, netrukus bus pradėta masinė jos gamyba.

Pokalbio metu „Delfi“ žurnalistas pasiteiravo diplomatinės misijos vadovo: „Kaip Serbija – asocijuota ES narė –vertina Briuselio veiklą organizuojant vakcinų tiekimą šalims narėms? Ar šiame klaidų, vėlavimų, nesusikalbėjimo su gamintojais kontekste nesikeičia Belgrado pozicija dėl narystės ES?“

G.Aleksičius atsakė: „Narystė ES lieka mūsų užsienio politikos strategine kryptimi. Manau, kad sėkmingas vakcinavimo projektas būtent ir rodo, kad mes esame europietiška valstybė, sugebanti vykdyti sudėtingus projektus. Šiuo momentu mes turime galimybių vakcinuoti ne tik rizikos grupėms priklausančius asmenis, bet visus be išimties gyventojus“.

Kol kas nė viena ES valstybė neprilygsta Serbijai vakcinavimo kampanijos sparta: šalyje pirmąja doze paskiepyta maždaug 40 proc. gyventojų, antrąja – 29 proc. „Išlaikydami dabartinę vakcinavimo dinamiką planuojame, kad iki birželio pabaigos jau turėsime paskiepiję 60 proc. gyventojų, iki liepos pabaigos – 75 proc. Tai reikštų, kad masinis šalies imunizavimas būtų pasiektas,“ – „Delfi“ portalui sakė Serbijos ambasadorius Romoje G. Aleksičius.