Kodėl Černobylio likviduotojų tarpe nustatoma mažiau infekcinių ligų? Kodėl dar šiandien gyvenančių Černobylio likviduotojų organizmas prisitaikė prie didelės jonizuojančios spinduliuotės? Ir kokią reikšmę šie tyrimai turės ateities kartoms? Apie tai „Žinių radijo“ laida „Ateitis priklauso tiems“ kalbėjosi su viena iš tyrėjų, Vilniaus universiteto, Medicinos fakulteto genetike doc. Laima Ambrozaityte.
Pasak mokslininkės, apskritai Černobylio katastrofos padarinių likviduoti iš Lietuvos buvo išvykę maždaug septyni tūkstančiai žmonių. Iš jų iki šių dienų liko gyvi mažiau nei trys tūkstančiai.
Šiuo metu tyrime dalyvauja 115 buvusių Černobylio katastrofos padarinių likviduotojų. Jie dirbo įvairius darbus – nuo to, kad rinko grafito gabalus pačiame avarijos epicentre, iki dirbusių vairuotojais, kitus darbus. Mokslininkai norėtų padidinti dalyvių grupę.
„Mes analizuojame tuos, kurie dabar įsitraukė, ir dabar yra gyvi. Mes šiuo metu neanalizuojami tos dalies, kurie yra mirę, ir dėl kokių priežasčių jie yra mirę. Kalbant apie visą jų grupę, negalėčiau atsakyti, kad jie yra labai sveiki. Tačiau apie tuos, kuriuos mes ir siekėme įtraukti, tai yra viena iš mūsų hipotezių, tai jie yra sveiki“, – sakė L. Ambrozaitytė.
Tyrimą atliekančius mokslininkus nustebino, kad šitoje grupėje onkologinių susirgimų nėra reikšmingai daugiau negu bendroje populiacijoje.
„Yra tik pavieniai onkologiniai susirgimai, kurie yra įvertinti šitoje tiriamojoje grupėje. Tai yra vienas iš aspektų, ką mes norime analizuoti imunogenetikos arba onkogenetikos kontekste, atsižvelgiant į tai, kad yra vos keli onkologiniai atvejai“, – kalbėjo L. Ambrozaitytė.
Tyrėjams kilo netikėtų klausimų
Tyrėja pastebėjo, kad jie nelabai gali išskirti kažkokių konkrečių ligų, kurios būtų būdingos jos tiriamajai grupei.
„Tai leidžia mums analizuoti kitus – protekcinius variantus jų genomuose. Iš ligų grupių galėčiau paminėti širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, (…) dantų ir burnos patologijas, tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų kol kas neturime jau analizuojant ir genomą, ne tik epidemiologinius duomenis. Ir turime šiek tiek didesnę grupę tarp jų su akių patologijomis“, – sakė L. Ambrozaitytė.
Pasak mokslininkės, iš teorijos būtų galima įtarti, kad tos patologijos galėtų būti jonizuojančios spinduliuotės poveikis.
„Bet vis gi pagal skaičius ir įvertinimą, (…) tai negalėtų būti tiesioginio priežąstingumo tarp patirtos nors ir didelės jonizuojančios spinduliuotės dozės ir šitų ligų pasireiškimo“, – teigė L. Ambrozaitytė.
Mokslininkai tyrime taip pat nustatė, kad Černobylio likviduotojams nebūdingos infekcinės ligos.
„Labai sunku atsakyti, kodėl taip yra, nėra daug duomenų, kuriais galėtume remtis detalizuojant savo analizes genomo kontekste. Tai yra įdomi labai grupė. Šiuo metu kaip tik detalizuojame labiau imunologines ir atsparumo įvairioms ligoms (taip pat ir infekcinėms) tiek klinikines diagnozes, tiek genomo sritis, kad pasigilintume į tai“, – sakė L. Ambrozaitytė.
Mokslas keičia taktiką
Tyrėja paaiškino, kad apskritai yra pakankamai daug grupių genų žmogaus genome, kurios yra siejamos su tam tikrais mechanizmais.
„Vienas iš jų tarkime yra DNR pažaidų taisymo mechanizmas. (…) turėdami specifinius genomus bandome surasti variantus, kurie skiriasi, kurie yra protekcinio arba patogeninio alelio dalis“, – sakė L. Ambrozaitytė.
Pasak mokslininkės, yra ieškoma tam tikrų tendencijų.
„Mes analizuojame Lietuvos Černobylio likviduotojus dėl kelių priežasčių. Viena iš jų yra istorinė, nes mūsų katedra ir jos mokslininkai jau seniai gilinasi į Lietuvos populiacijos struktūrą ir hipotetinį referentinį lietuvio genomą, kad surastume savybes genome , kurios aprašo lietuvį.
Iš kitos pusės, tai susiję su genomo variantais, kurie tiesiog įtakoja paveldimas ir įgimtas ligas. Pasaulyje mokslininkai vėl grįžta nuo globalių tyrimų, apimančių šimtus tūkstančių individų, į mažesnių populiacinių grupių ištyrimą. Grįžtama prie to, kad specifiniai variantai gali būti specifiniai tik kažkokiai populiacijai arba jos grupei“, – sakė L. Ambrozaitytė.
Taigi mokslininkė neatmetė, kad galėtų būti taip, kad iš kitų valstybių kilusių likviduotojų duomenys būtų kitokie. Ateityje tyrėjai norėtų tyrimą plėsti, ir į jį įtraukti ir avarijos likviduotojų palikuonis.
